Wednesday, 21 March 2012

Kodėl alkanų vyrų nereikia vestis į Nopi



Nopi yra gan naujas, trendy restoranas po pačių Ottolenghi sparneliu. Aš jį jau kurį laiką buvau nusižiūrėjusi ir pasvajojusi nueiti. Ottolenghi aplink Londoną turi keletą delių ir jų gaminiai man labai patika. Net jų knygos gimtadieniui pasiprašiau. Taigi štai mano supratimu turėjo būti puikūs pietūs prieš žymųjį the Artist filmą kino teatre. Menkutė smulkmena buvo alkanas vyras, kuriam teko džiaugsmas ir garbė kartu su manimi apsilankyti šioje didžiai vertinamų kulinarų mekoje. Ir štai tuojau jums paaiškinsiu, kodėl nerekomenduojama alkanus vyrus vestis į panašias užeigas, o galbūt net ir griežtai draudžiama. Ogi todėl, kad alkani vyrai tikrai neįvertins mažų lėkštelių, vadinamosios sharing sitemos. Neįvertins nei apelsinų skonio morkų ('kažkokios keistos tos morkos'), nei pridegusių baklažanų ('o kodėl jie pridegę?'), tikrai neįvertins dviejų mažų sparnelių su harisos padažu ('čia ką visa porcija?'), tikrai neapsals nuo miniatiūrinės žuvies file ('čia dalinimuisi skirta? Kad tik vienas kąsnis'), o kai jau pamatys kokio dydžio šokoladinis desertas ims isteriškai kvatotis. Net sakyti neverta, kad po tokių pietų paklojęs apvalią sumelę, vistiek jautiesi alkanas ir netgi kažkiek apiplėštas. Mat jei jau yra įdiegta populiarioji sharing sistema, tai būtų malonu, kad bent išeitų tuo maistu pasidalinti. Kažkaip sudėtinga tą padaryti, kai lėkštėj penkios morkos ar žuvies gabalas kąsnio dydžio. Po tokių pietų alkanas vyras dar ilgai neduos ramybės laidydamas komentarus apie tai, kad šalia to restorano turėtų būti koks nors Hot Dog kioskelis, pasidarytų nemenką biznį. Arba apie tai, kad Nopi dar geriau uždirbtų jei pardavinėtų orą tuščiose lėkštėse. Vistiek rezultatas tas pats, lieki alkanas.

Nežinau ar mano patirtis būtų buvus kitokia, jei vietoj vyro vertinančio picas, hamburgerius, kepsnius ir visą keptą vištą, būčiau pasiemus kokią draugę, sėdinčią ant dietos? Galbūt būtume labiau pasimėgavę ragavimo džiaugsmu? Va taip įvariau vyriškiui paranoją. Dabar nebeleis man jo niekur vestis, kol įdėmiai neperskaitys meniu. Iš tiesų Da Polpo man labiau patiko. Sharing porcijos skirtos sharing, kainos per pusę mažesnės, maistas labai skanus ir bent pavalgęs jautiesi.

Kadangi menininkais patampama iš alkio, mes gražiai papuošėm jų popierines staltieses piešiniais. Tiesą sakant pradėjom piešti, kai paprašėm sąskaitos (nes jie vistiek keičia tas staltieses pavalgius) ir kol ją gavom jau visas stalas buvo primargintas. Štai kiek laiko užtrunka atnešti sąskaitą.
Beje, tualetai verti atskiro paminėjimo dėl savo įdomuno. Visos sienos ir durys veidrodinės. Jei girtas į tokį patektum, manau nelengvą būtų rasti kelią laukan.
O filmas the Artist buvo nuostabus. Ne veltui tiek Oskarų susišlavęs. Bravo. Ar matėt jį kas nors?



14 comments:

  1. Filmo dar nemačiau, bet po tokio trumpo, bet informatyvaus atsiliepimo labai užsimaniau pasižiūrėti:)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Labai rekomenduoju filmą. :) Visai nesidirba man šiandien.

      Delete
  2. Vakar maniškis po vakarienės su verslo partneriais panašių porcijų dydžių restorane grįždamas namo nusipirko kebabą... Tikras gurmanas, sakau! O jis: ką daryt, jei valgyt norisi...
    O filmas tai man ypatingo įspūdžio kažkaip nepaliko. Na, nieko toks, bet antrą kartą nežiūrėčiau ir tiek Oskarų tikrai neskirčiau.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Maniškis irgi toks pats. Jam reikia rimtai vyriškai pavalgyti, o ne mažutėlytėse porcijose knebinėtis. Už tai kaip vakare įvertino mano makaronus su dešrelėm. :) Sakė daug geriau už visokius Ottolenghi. :)
      Dėl filmo gal priklauso ar žiūri jį namie ar kino teatre. Aš manau jei būčiau namie žiūrėjus, turbūt man jis būtų netekęs viso savo didingumo. Kino teatre aš tai net apsiverkiau, taip įsijaučiau... :) Jei jau filmas sujudina mano emocijas ir dar be jokių žodių, man jis tikrai geras.
      Bet aišku skonio reikalas. Dėl to įdomu išgirsti ir kitų nuomonę.

      Delete
  3. This comment has been removed by the author.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Maniškis turbūt apskritai nevalgęs išeitų, nes sakytų: ir šito nevalgau, ir šito nemėgstu, kas čia per nesusipratimas... :) Bet pirmiausia, tai turbūt į tokią vietą jo apskritai nenuviliočiau. Čia jau reikėtų su eksperimentuot nebijančiomis merginomis nueiti. :)

      Dėl filmo visai pritariu PinkCity įvertinimui. Mielas, bet nieko ypatingo. Manau, kad jis neįnešė nieko naujo palyginus su nebyliojo kino eros filmais, tai man kiek keistas toks jo išgarbinimas.

      Delete
    2. Žiūriu vyrai pas visas vienodi. :) Aš tai nesitikėjau pati, kad ten tiek mažai maisto duos. Rekomenduojama užsisakyt minimum šešis patiekalus, ką mes ir padarėm. Bet vistiek mažoka buvo...

      Filmas tikriausiai pasirodė tinkamu laiku. Kažkaip dabar visas tas nostalgijos sugrįžimas, vintage, retro yra labai populiaru. Dėl to toks ir ažiotažas.

      Delete
    3. Apie filmą. Tikrai galbūt jis toks "ant bangos" dėl vintage eros sugrįžimo. O gal ir dėl daugiau priežasčių. Mes jį žiūrėjom kino teatre. Bet va, jis tave sugebėjo sujaudint iki ašarų, o mano vyras po kelių dienų net pamiršo, kad apskritai jį matė - taip jam nuobodu buvo... O man vidutiniškai: mielai pažiūrėjau, bet vidaus "neužkabino".

      Delete
    4. Maniškiui tai sakė visai patiko, net nesitikėjau... :) Aišku neverkė. :) Aš gal tokia šiaip į viską labai įsijaučianti...

      Delete
  4. Nežinau ar minėjau, bet nuostabus tinklaraštis. Tavo gyvenimas atrodo toooks įdomus :) AŠ nauja tavo sekėja ;)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ačiū labai. Taviškis irgi puikus. :)

      Delete
  5. Prajuokino pasakojimas apie vyrą :) visi jie vienodi ir visos mes tokios :)

    Artisto nemačiau, net planuoju pažiūrėti.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Girdėjau sklando gandas, kad yra vyrų gurmanų. Bet tokių dar neteko sutikti. :)

      Delete
  6. Supažindinsiu kada nors :P :)
    O jei rimtai tai man rodos net ir didžiausiam gurmanui koks storas steikas ar parūkyti šonkauliukai visgi yra didžiulė laimė!

    ReplyDelete