Wednesday, 28 September 2011

Rugsėjis man daug labiau patinka už vasarą

Argi ne keista, kad ruduo daug saulėtesnis ir mielesnis už šilumos karalienę? Man tiek žiema, tiek vasara šioje saloje yra vienodai nuobodžios. Jei kas ir įneša kokio šarmo, tai pavasaris bei ruduo. Ypač ruduo. Kaip tikra moteris renkuosi sezonus vyriškais vardais. Rugsėjis tiesiog nuostabus! Šviečia saulė, po kojom šiugžda geltoni labai, voliojasi kaštonai. Nors kartais apsimuturiuoju šaliką, vistiek einu į parką skaityti knygos ir basom kojom minu žolę. Vitaminas D gaminasi. Žmonės juokiasi daug daugiau nei paprastai.
Galiu dėvėti naujus botus ir matuotis pirštinaites, nors akis dengia saulės akiniai. Ant stalo kvepia karštas šokoladas. Meniu papildo naujas derlius – oranžiniai moliūgai, kukurūzų burbuolės ir netgi žirnių ankštys. Nors saulėta, bet ne vasara. Pasaulis atrodo beprotiškai jaukus. Ypač, kai žiūriu Breakfast at Tiffanies gurkšnodama arbatą su medumi.
Beje skaitau Joudi Picoult 19 Minučių. Negaliu atsitraukti. Įstrigo tokia mintis: laimės formulė tai realybė padalinta iš lūkęsčių. Kuo jie mažesni ir labiau atitinka realybę, tuo gyvenimas laimingesnis. Jei formulę apversim, tuomet tai bus vilties lygtis – lūkęsčiai padalinti iš realybės. O ar galima dalinti iš nulio? Jei išvis nėra jokių lūkęsčių? Tuomet gyvenimas netenka prasmės, lieka tik paprastas egzistavimas.
Dievaži, bet kaip aš myliu rudenį. O jūs?

8 comments:

  1. :)) lygiai tokiomis pačiomis mintimis aš gyvenu. Ruduo - pats maloniausias metas, lygiai dėl tų pačių priežasčių kaip ir išvardinai:) rytai, apgaupti rūko, geltonų lapų lietus ir gaivios saulės vonios parkuose, nuostabumas!

    ReplyDelete
  2. Zinok as LYGIAI ta pati vakar SUgalvojau. Grazu! Kol nelyja... :)

    ReplyDelete
  3. Labai patiko tavo 'matematiniai' skaiciavimai, puiki mintis, tokia net uzsirasyti reikia:)
    Del rudens tai kazkoks fenomenas, atrodo kol vasara, tol atrodo ne ne tik neateitu ruduo, o kai jis ateina, toks grazus, siltas ir spalvotas, tada pagalvoji, o vis gi as myliu rudeni :)

    ReplyDelete
  4. Skaičiavimai tai ne mano. Dėl to ir užsirašiau, kad neužmirščiau.:) Aš tai visai laukiu rudens, nes Anglijos vasara vistiek nieko gero. O jei dar ruduo toks kaip dabar, tai šimtą kartų geriau už vasarą.

    ReplyDelete
  5. Laurute - na ruduo siuo metu tiesiog dieviskas!! Megaujuosi kiekviena akimirka:)
    Beje, skaiciau sia knyga, ji viena is palikusiu ispudi knygu:) Kadangi J.Picoult kuryba uzkabino, tai skaiciau visas is eiles kos knygas, o si - viena is geriausiu.

    ReplyDelete
  6. žavi matematika! dar tik pridėčiau reminiscenciją iš mokyklinių matematikos pamokų - yra taisyklė/dėsnis, taip pat visuotinai galiojanti kaip kad vanduo verda esant 100 laipsnių pagal Celsijų, taigi taisyklė, kad iš nulį galima pridėti, atimti, iš nulio galima dauginti, bet iš jo dalinti - šiukštu negalima :)

    ReplyDelete
  7. Aha, mane irgi užkabino ši rašytoja. :) Skaitysiu dar.
    O dėl dalybos iš nulio, tai knygoje iškeliamas klausimas, kas atsitinka kai lūkęsčiai tampa lygūs 0. Nes jei realybė lygi 0, kaip ir viskas aišku, žmogus miręs. Bet tikriausiai tas pats atsitinka, kai nebelieka ko tikėtis iš gyvenimo. Žmogus lyg ir gyvena, bet nėra jokio progreso. Taigi beveik tas pats, kas ir miręs.

    ReplyDelete
  8. ne visai į temą, bet jei ką iš nulio dalinti matematiškai galima =) tik kad mokykloje tokių dalykų nemoko. Ir žinoma reikia žiūrėti ar kontekste tai turės prasmę. Buityje(aritmetikoje) - tiesiog ne. moksle - praktiškai visada taip =). Filosofijoje -... =)
    Beje niekada nesupratau, kodėl mokykloje būtent to ir nepaaiškinama vaikams, o sakoma jog iš nulio dalinti negalima. Lengviau tiesiog kišti informaciją, o ne mokyti suvokimo, mąstymo realioje situacijoje.

    ReplyDelete