Sunday, 19 June 2011

Lenkija (Poland pa polski)

Nuoširdžiai maniau, kad apie darbo kelionę Lenkijon tai jau tikrai neturėsiu ką pasakoti, bet štai pasirodo ir ten galima nuotykių patirti. Pavyzdžiui važiavau sau prabangiai pirmąja traukinio klase iš Varšuvos į Čestohovą ir mane užkalbino jaunuolis, kuris prisistatė didžios lenkų žvaigždės Dodos vadybininku. Be visa ko dar ir pats yra muzikantas, didžėjus ir kaip supratau žolės mėgėjas. Užkalbino mane paprastai, pasiteiravo ar aš ne modelis. Kai atsakiau, kad aš jau per sena, nes reikėjo pradėt nuo šešiolikos, jis paklausė, tai kiek man metų? 18? Ach kaip malonu, nors nesu įsitikinusi, kad anas nebuvo žolės apsirūkęs. Aš savo ruožtu norėjau paklaust: O jūs, sakykit animaciniuose filmukuose nesifilmavot? Dar man paporino, kad niekuomet neskraido, nes bijo, todėl važiuoja tik ten, kur galima nukakti mašina, bet antai reikės skristi į US greitai, tai nebėr ką daryt. Tiesą sakant nežinau ar jis tikrai tos Dodos prodiuseris, bet vistiek įdomi pažintis.
O Čestohovoj gyvena mano draugė Agnieszka. Minėtasis prodiuseris labai pasitarnavo, nes patarė kur man reikia išlipti. Stotelių traukiny, žinoma, niekas neskelbia, o tamsu lauke nors į akį durk. Kur gi čia pamatysi kokį ženklą? Taigi Agnieszka mane pasitiko su savo vaikinu Lukašu. Iškart paskelbė, kad ryt jau party suorganizuotas, linksmybės laukia. Vat ir nesuprantu ar čia visiems tokia šventė, kad aš apsilankau? Vis į visokius balius mane tempia, neva vietinio naktinio gyvenimo pažiūrėti. Ar čia aš tokia tūsovna visiems atrodau? Neįtikino Agnieszkos mano argumentai, kad aš gal verčiau namie pasėdėsiu ir darbo raportus parašysiu, o jūs vaikai linksminkitės sau. Sudalyvau lenkiškoj tūsovkėj su buteliu degtinės ir pica vidury nakties. Vėlgi radau gerbėją Mareką, kuris man ėmėsi dedikuoti rusiškas dienas apie karą beigi granatas ir pažadėjo važiuot į Litwą pas mane.  Na lai važiuoja. Negi gaila. Tik tiek, kad aš tai Londone gyvenu.
Na ir dieną šį bei tą nuveikėme. Iš pradžių padarėm šopingą. Savo laimei įsigijau nuostabiai patogius aukštakulnius itališkus batus ir ružavą suknelę. O kiek dar suknelių išsimatavau... Dabar tai jau tikrai kaip modelis atrodysiu. Agnieszka beje nuostabi draugė išėjus į parduotuves. Kol aš matavausi, ji man ir dydžių tinkamų ieškojo, ir kitų variantų prisiūlė, ir užtrauktukus nugaroje užseginėjo.  Ne ką blogiau nei koks asmeninis stilistas. Vėliau pavargę nuo tų matavimosi įspūdžių ir tiesą sakant antrą valandą užsidarius parduotuvėms, nuėjom pavalgyti lenkiškų koldūnų su barščiais. Vėliau su piligrimais apėjome Jasna Gora bažnyčią ir prisižiūrėjom visokiausių atrakcijų, įskaitant pučiamųjų orkestrą. Atsikvėpėme parkelyje prieš fontaną. Ir susiruošėm į ankščiau minėtąjį party.
Tiesa, dar gi ir Varšuvoj darbo reikalais buvau. Gyvenau Holliday Inn, kuris be konkurencijos laimi viešbučio su blogiausiu vaizdu konkursą. Atitraukus užuolaidas, akis malonino nuostabus pradėto statyti daugiaukščio grožis, per kurį ne tik kad nieko nesimatė, bet dar ir saulės a nei kiek vidun nepateko. Kad jau nepasisekė su vaizdu, pasisekė su padavėju restorane. Taip juokingai ir maloniai jis mane vadino Madam, kad nuoširdžiai pasigedau kokio pudelio ir skrybėlės.
Iš pradžių stebėjausi, kaip iki šiol dar nei vienas taksistas iš manęs dvigubos kainos nenulupo? Tačiau kai jau galvojau, kad gal Lenkija sąžiningesnė nei Lietuva, vis dėlto sumokėjau net keturgubą kainą. Tada ir kilo mintis surengti nesąžiningiausių taksistų varžytuves. Ypač nepasitikiu tokiais kurie be perstojo plepa ir apsimeta mano draugeliais. Ne išimtis buvo ir pastarasis. Taigi registruoju pirmąjį apiplėšimą. Nulupta kaina santykiu 1:4.
Kaip jau supratote, buvau keistai ir neįprastai populiari Lenkijos vyrų tarpe. Gal net labiau nei kokių italų. Ir kas galėjo pagalvot?
Besileidžiant Londone ilgą laiką pro debesis nesimatė žemės, kol likus gal minutei iki nusileidimo kažkas trumpam švystelėjo ir lėktuvas dunkstelėjo į nusileidimo taką. Lietus pliaupė kaip iš kibiro, o kolegos keleiviai, tempdami lagaminus and sugedusio eskalatoriaus žvaliai sušuko: Wellcome to UK, where nothing works. Taip, visur gerai, bet Londone geriausia.

Mieli skaitytojai, dedikuoju jums Dodos dainą. Nieko neprimena? :)

1 comment:

  1. Sveiki, gal žinote Jasna Goros yra kažkaip ribotas laikas lankymo, ar nėra? Niekur nerandu, ačiū iš anksto :)

    ReplyDelete