Monday, 16 May 2011

Intelektualioji namų šeimininkė

Taip taip, dabar mano būseną galima įvardinti būtent šitaip. Kažkokiu nesuprantamu stačiai antgamtišku būdu atsirado begalinis noras šeimininkauti, kuistis po namus ir kepti pyragus. Tiesą sakant tai nelabai kokia iš manęs pyragų kepėja. Iš pradžių į sausainius vietoj kepimo miltelių prifarširavau sodos, o kitą sykį ir taip be galo saldų šokoladinį pyragą nusaldinau aviečių ogiene. Bet tai kaip žinoti prieš perkant kokio saldumo ta uogienė bus? Geriau sekasi su nesaldžiais gaminiais. Mano pomėgis keisti receptus ir viską gaminti pagal savo supratimą su pyragais nepasiteisina. Čia jau reikia laikytis griežtų taisyklių, kepimo temperatūrų ir matmenų. Štai sekamdienį kaip tikra namų šeimininkė įsijungiau virtuvėj Valandą su Rūta ir besiklausydama kaip Merūnas porina savo meilės istoriją ruošiau marinatą vištai. Akimirką save pagavau kažkokioje kitoje realybėje ir niekaip nesuprantu ar čia su senatvės artėjimu visiems taip nutinka? Kur dingo tie laikai, kai mano firminiai patiekalai buvo salotos iš maišelio ir enchiladų pakuotė, reikia tik mėsos pridėti ir viskas gatava? Sudėtingesniems gaminiams gailėjau savo brangaus laiko. Dabar gi maisto gaminimas man tapo malonumas ir pramoga. Net uoliai egzaminui besiruošiančias kambariokes nustebinau savo vištiena su klevų sirupu ir soja.  
Maža to nusipirkau dar ir kambarinę gėlę beigi vazonų, kur ketinu auginti mėtas, čiobrelius ir krapus, jau nekalbant apie tai, kad visas daržas kantriai laukia mūsų priežiūros ir dėmesio.  

Negalėdama atsistebėti savo elgsenos ir naujų hobių atsiradimu, vistik džiaugiuosi, kad bent pomėgis kultūrai neišgaravo. Antai šeštadienį apsilankiau Nacionaliniame Londono teatre ir pažiūrėjau Čechovo pjesę Vyšnių sodas (Cherry Orchard). Mano naujasis pažįstamas brazilas pasirodo ten dirba, todėl maloniai mane pasikvietė ir dar labai geras vietas suorganizavo. Tiesa, pats per spektaklį vos neužmigo, nes jam mat pritrūko veiksmo ir siužeto. Man tai iš tiesų patiko. Pirmam veiksme gal viskas ir lėtokai vystėsi, be to reikėjo susigaudyti, kas visi tie žmonės scenoje. Bet apie vidurį jau įsijaučiau ir vaidyba buvo neišpasakytai gera beigi dramatiška. Labai patiko kaimiška atmosfera ir rugių pėdai scenoje. Dėl šio reikalo net Eurovizijos žiūrėjimą paaukojau.
Ir dar pastaruoju metu esu užhipnotizuota pono Hakuri Murakami (kodėl aš vis noriu rašyt Muramaki, kaip kos suši-maki?). Pradėjau skaityti jo Avies Medžioklę ir negaliu atsitraukti. Iš tiesų tai truputėlį bijojau ir abejojau, nes buvo pažįstamų, kuriems šis rašytojas visai nepatiko. Tik jau ne man. Puikus, nuostabus, pasakiškas rašytojas. Kaip smagu atrasti kažką naujo, šitaip įtraukiančio... Kaip gera jį skaityti. Tiesiog drugeliai pilve skraido. Internetu užsisakiau dar keturias jo knygas. Garbingai įrašau prie savo mėgstamiausių sąrašo – Coelho, Irvingo ir Bacho.
Štai vat tokia apsiskaičiusia ir apsišvietusia namų šeimininke po truputėlį tampu. Bet įtariu, kad čia laikinas asmenybės susidvejinimo atvejis, nes valiūkiškoji keliautoja, panelė Laisvė Nenuorama jau ima žiovauti ir baksnoja alkūne į šoną. Taip, taip, jau greitai,- jai sakau. -Pakentėk dar truputį. Juk reikia pasodinti krapų ir čiobrelių prieš keliant sparnus.  

12 comments:

  1. Koks mielas įrašėlis. Man vis trūksta foto iš tavo aprašomų paveikslų...

    ReplyDelete
  2. Jau man ir siaip maisto gaminimas yra per didelis issukis... O tu prasai, kad as gaminciau, klausyciausi Meruno ir dar... Fotografuociausi tuo paciu metu??? :)
    Reikia palaukti, kol truputi patobulesiu virtuvej. Tada nusifotografuosiu su Murakamio knyga, pyragu ir prijuoste. ;)
    Be to laukiu, kol sugrisiu i sveika prota, nes bijau, kad sitas seimininkavimo protrukis gali but kokios nors pavasario alergijos pozymis... :)

    ReplyDelete
  3. Chm, galeciau ilgai ir nuobodziai diskutuoti sia tema, bet pasistengsiu pasisakyti kuo trumpiau:)
    Zodziu, is manes virtuvej niekada nebuvo kazkas labai ypatingo,bet vat lig siol nesuprantu - ar noro nebuvo, ar nomokejau. Nes lyg ir niekur nesimokinau, bet pagauta ikvepimo galiu buti tikras kulinarinis sedevras! Nors virtuveje sukuosi retai. Vat mano vaikinui ir nepasiseke, nelepinu as jo daznai naminiais patiekalais, nes dazniausiai man maisto gaminimas tokia kancia! Ir niekaip nesuprantu is kur kartais kyla tas ikvepimas ieskoti nauju receptu, isradineti kazka naujo virtuveje, valandas praleisti parduotuveje ieskant kazko idomaus, nebandyto ir vaizduotei piesiant naujus patiekalus!
    O apie knygas. Tai as velgi keistokia (o gal kvailoka...;D), daznai is principo neskaitau to kas ant bangos. Priesingai nei filmai, net ir didziausia mesla turiu paziureti vien tam, kad tureciau savo nuomone apie ji ir galeciau pasakyti: jo, tas filmas visiskas niekalas;DD

    ReplyDelete
  4. Dar isduosiu paslapti. As visada sakau, kokia as prasta esu vistuveje, bet manau cia mano apsauga pasiteisinti kodel retai ten bunu;DD Nes vistik jei kazka gaminu, pagaminu puikiai;DDDD

    ReplyDelete
  5. Tai jau tikriausiai kai ka nors galiausiai pagamini taviskis atsidziaugti negali... :)
    Man su maisto gaminimu (beje ir su visais kitais dalykais) yra taip, jei tai tampa rutina ir as priversta kiekviena diena sukt galva ka cia pagaminus, tai labai greit igrista. Bet kai netiketai pagauna ikvepimas, tai galiu puse dienos virtuvej pluseti. :) Svarbu, kad ne kasdien.

    ReplyDelete
  6. Man irgi Murakamis labai labai (bet tik knygose, o ne filmuose, nerekomenduoju to naujojo pagal jo knyga pastatyto ajajaj kaip!). Beje, turiu viena jo knyga lietuviskai (mylimoji Sputnik) kaip tik galiu paskolinti / padovanoti. Tik reikia ta laika kazkaip istaikyti :) Ir avies medziokle turiu angliskai, bet jau perskaitei, ane?

    ReplyDelete
  7. O po avies medziokles rekomenduoju perskaityt Danse Danse Danse.
    Ir dar Wind-up bird chronicle man pasirode viena stipresniu.

    ReplyDelete
  8. Paskutinė pastraipa - labai :)

    ReplyDelete
  9. Labai aciu Ziupsneli. :) As jau internetu uzsisakiau dar keturias jo knygas. Bet kaip tik Mylimosios Sputnik tai ne. Issirinkau Dansu Dansu, Norvegu giria, Kafkos kronikas ir dar kazkokia. To prisukamo paukscio irgi neuzsisakiau. Bet, kad jis tiek tu knygu prirases, tai skaitysiu visas paeiliui, kol nusibos. Man labiau patinka lietuviskai skaityt, artimiau kazkaip... Tad jei Mylimaja Sputnik paskolintum labai dziaugciausi. :)

    O Avies Medziokle perskaiciau. Taip isijauciau, kad net nuliusdavau, kai reikedavo is Tube lipt lauk.

    ReplyDelete
  10. koks saunus straipsnis :) man kazkodel taip pat geriau sekasi su nesaldziais gaminiais, nei skanestais :D o rasytoju pasirinkimas! tikras saunumelis, Murakami - megstamas, Coelho - megau, bet jau labai seniai skaiciau, kazkaip neprisiruosciau jo knygu dabar skaityti, o Irvingas - mano Top 1 rasytojas, visas jo knygas turime, labai rekomenduoju "Kol tave rasiu", super knygute :)

    ReplyDelete
  11. Eglute, skaiciau zinoma 'Kol tave rasiu', kaip gi neskaitysiu? Puiki knyga. Man dar labai patiko Pasaulis pagal Garpa ir Sidro namu taisykles. Dabar pradejau skaityt 'Naktis Tvisted Riveryje'... Bet ir kodel Lietuviai tokias storas knygas gamina? Visai nepatogu su savim tampytis po metro. :)

    ReplyDelete
  12. SUtinku visiskai, Irvingo knygos neisimesi i rankine, nebent ji laaaaabai dideli :) bet mums su vyru jos labai patinka, nes visos jos vienodo aukscio (bent jau lietuviski vertimai), knygu lentynose graziai atrodo :) taip taip, ir Garpas (si knyga buvo mano pirmoji pazintis su rasytoju) ir Sidro taisykles - super knygos, reikes griebti sia knyga man taip pat!
    ar gavai laiskeli? ar "make sense" kas nors? :)

    ReplyDelete