Monday, 9 May 2011

Gossip girls in the Rocket

Kaip ten sakoma? Neduok pavalgyti, duok paplepėt? Bet gal galima valgymą su plepėjimu derinti? Ar nelabai? Kadangi aš tai tikrai mėgstu plepėti ir man beaušinant burną paprastai atšąla maistas, saugiausias variantas yra salotos. Tačiau jei jau pietauja keturios plepios mergaitės ir įsiterpt į pokalbį nelabai išeina, tai lieka laiko ir maisto kramsnojimui.
Orai paskutiniuoju metu mus lepino, todėl iš pradžių planavomi pikniką Astos atvykimo į Londoną proga, tačiau savaitgalio link dangus ėmė niauktis, o prognozės liūdnėti. Taigi saugumo sumetimais užsisakėme staliuką the Rocket Mayfair.
Diena pateikė siurprizų ir vis dėl to pasitaikė šilta, netgi truputį saulėta, bet negi jau bekeisi čia planus. Apsiavus aukštakulnius ir vėjui plaikstant mano suknelę, žengiau turtuolių alėja. Iš vienos pusės puikavosi Dior, iš kitos Valentino. Restoranų stalai bolavo baltomis staltiesėmis. Mielos blondinės, pasidabinusios dizainerių akiniais ir rankinukais gurkšnojo mineralinį vandenį. Perpus žemesni jų palydovai žydrais marškiniais ir mokasinais paslaugiai nešė pirkinių krepšius. Kaip tik šiuo metu skaitau Parduotuvių maniakės memuarus apie jos desperatišką bandymą nusipirkti krepšelį su angeliuku Milane už du tūkstančius eurų. Taip, visa tai labai priminė knygos herojės pasaulį. Toks iščiustytas, saldus, gražus ir rožinis. Besidairydama vos neatsirenkiau į vieną ponią ryškia rožine suknele ir oranžiniais nagais. Žinoma diržas puikavosi Chanel ženklu. Kiek gi vis dėl to reikia pastangų priklausyti grietinėlei? Iš tiesų tai tobulumas toks nuobodus.
Gerai, tarkim šitaip kalbu iš pavydo. Nors niekad nejaučiau didelės aistros dizaineriams. Ir tik nereikia jau liaupsinti jų rūbų kokybės. Esmė gi čia šviečiantis logotipas ir laimė žinoti, kad tave papuošė Miu Miu. O jau Luis Vuiton man išvis kelia alergiją. Visi rankinukai vienodai rudi ir dar raidėmis išrašinėti. Negi rimtai jie kam nors iš tiesų gražūs? Ach taip, pamiršau. Kokybė. Žinoma kokybė.
Mergaitės jau manęs laukė, nes aš ir vėl sugebėjau pavėluoti. Bučkis. Bučkis. Prasideda gandų seansas.
- Nesuprantu, kaip kitos sugeba rasti tuos mielus vyrus, o aš vis užkimbu už kažkokių netikėlių, - atsiduso Julia.
- Mieloji, jau nuo pat pradžių galėjai įtarti, kad su Davidu nieko gero neišeis. Juk jis gyveno su mergina ir ją apgaudinėjo su tavimi, - rodome savo moterišką išmintį.
- Aš už tai užsiregistravau My Single Friend, ten pilna cute guys. Ir tau labai rekomenduoju, - dėsto Lina, - Štai su vienu jau susitariau eiti į pasimatymą. Beje mano kambariokė susidėjo su kaimynu, bet irgi tam website užsiregistravo. Mat tas kaimymas plikas ir truputį aptukęs, nors aš asmeniškai manau, kad jis visai good looking.
- Kaip čia taip gali būti?, - stebimės mes, - Aptukęs, plikas ir good looking?
- Na gerai jis turi minkštą pilvą. Gal ir nėra itin aptukęs.
- Minkštą pilvą, - jau kvatojame mes.
- Taip, jei palieti jo pilvą, jis nėra tvirtas, o kaip koks mikštimas sulenda atgal.
Mes jau plyštame juokais. Ach kaip aš pasiilgau vienišų merginų kalbų. Pagaliau malonus pokytis nuo pokalbių apie vaikus, mokslus ir šeimyninį gyvenimą (kaip supratote apie tai kalbu ne aš, tik klausau).
- Dar Sara įdarbino Froniką, kurios niekas pakęsti negali, - pasakoja Lina, - Jai keturiasdešimt, bet ji neturi savo namų ir gyvena pas kitus žmones kaip auklė. Deja anie ją išmetė, taigi miega ant Saros sofos ir skundžiasi, kad negauna algos.
- O ta Veronika pasamdyta vadovauti Saros verslui, kai pati neturi nei grąšio?,- klausia Julia.
- Ne Veronika, o Frrrrrrrrrronika. Tikrai nieko gero negalima tikėtis iš žmogaus tokiu vardu. Ir dar jos ūgis du metrai.
- Bet tik pagalvokite Jordan aštuoneriais metais jaunesnis argentinietis draugas nešneka angliškai, - labai logiškai tęsiu pokalbį aš, - nenuostabu, kad jie negali atitraukti rankų vienas nuo kito. Ką gi jiems daugiau veikti?
Visos kaip mat pamiršta Froniką ir persimeta ant Jordan.
- Taip ir aš skaičiau, kad jie bendrauja per vertėją, - pritaria Lina.
- Kaip tai per vertėją? - stebisi Julia
- Gal ir visa laimė, kad jie negali susišnekėti, - juokiamės, - Jei jis suprastų, ką ta didžiapapė kalba, jų romanas tikrausiai greit atauštų.
Rocket baras/restoranas yra pačiame jaukiausiame Lancashire kiemelyje/skverelyje Londone su medeliais vazonuose, mažyčiais staliukais ir siaurais praėjimais, kuris nukelia mus prie Viduržemio jūros, į mažą Italijos miestelį. O gitaros muzika sklindanti iš lauko visai nenustebina ir be galo tinka fonui. Maistas žinoma subrangintas kiek įmanoma. Nors mano salotos buvo gan įdomios. Pelėsinis sūris, kriaušės, avokadai. Gaila, kad vyno negalėjau gerti.
Po šių pietų pasijutau tokia mergaite, kad net pagavo įkvėpimas grįžus nusilakuoti nagus. Esu pati prasčiausia nagų lakuotoja pasaulyje. Todėl šis veiksmas, kuris normaliai moteriai užtrunka apie pusvalandį ar mažiau, man išsitęsia iki dviejų valandų. Reikia lakuoti, valyti, perlakuoti ir panašiai. Ta proga, net peržiūrėjau Lietuvos bulvaro laidas ir susipažinau su žvaigždžių aktualijomis. Vėliau perėjau prie Dar pažiūrėsim.
Ar begali šeštadienis būti dar labiau tuščiai moteriškas? Kitą kart prižadu nuveikti ką nors dvasingo. Bet, oi, kaip mums kartais viso šito reikia... Argi ne taip?

No comments:

Post a Comment