Palacio de Tepa (Madrid) viešbutis
Apart visų kitų gerų dalykų (tapos, linksmi žmonės, saulė žiemą, dailūs namai, raudonas vynas ir t.t.), Madride dar yra naujutėlaitis, puikutėlaitis viešbutis. Vadinasi jis Palacio de Tepa. Įsikūręs pačiame centre. Porą žingsnių žengsi - pagrindinę Madrido aikštę atrasi, kitą porą - prie parko atsidursi.
Interjeras kuo moderniausias. Kambariai dviejų aukštų. Miegamasis viršuj, svetainė ir vonia apačioj. Tik virtuvės betrūksta. Sakyčiau visas butas, net ne kambarys. Vonioj savaime suprantama yra didžiulis ir platus dušas, it krioklys galingas. Stereo aparatūra visur pravedžiota. Taigi galima linksmai turkštis ir dainuoti: tararam, pampararam... Nors virtuvės nėra, bet yra espresso aparatas, pačiam galima susitaisyt kavutės. O stalas nukrautas visokiais šokoladais ir sausainiais. Tai kaip nepiktnaudžiausi?
Aš kaip nuolatinė viešbučių gyventoja viską nuodugniai apžiūriu ir labai nudžiungu aptikus kokių įdomybių ar neįprastybių.
O jau šviesų uždegimo pasirinkimas... Gali apsišviesti tik laiptus, arba lovą, arba spintą... Na bet neįsijauskim bežaisdami su tom šviesom.
Eime geriau į balkoną. Skuba žmonės apačioj (tiesa ispaniškais tempais, ne kaip maniakai kokie Londone), o aš sau ramiai atostogauju ir lyg niekur nieko stebiu pasaulį besimarkstydama. Deja, vis dėlto žiema (+10 C), tai ilgai tam balkone neprisėdėsi. Šalta gi.
Televizoriai du savaime suprantama, viršuj ir apačioj. Abu per pusę sienos. Namie televizoriaus neturiu. Per atostogas irgi nelabai nereikia, bet, kad jis ten stovi (ir netgi du), tai vakare vistiek įsijungiu. Apžvelgiu ispanišką programą.
Ir dar pusryčių skanumas... Visokios mini užkandėlės, šviežios sultys, trinti pomidorai, sūriai ir kitos gėrybės.
Tik business centras kažkoks keistas, su vienu kompiuteriu. Už tai yra žaidimų kambarys –biblioteka, kur kaip pastebėjome turbūt pusė viešbučio gyventojų ir buvo susirinkę pažaisti kortomis ar kryžiažodžių paspręst. Mes gi tokiam business centre taip ir nesulaukėm, kada atsilaisvims kompiuteris ir ėjom pas registratorę, kad pastaroji mums šį bei tą pagooglintų ir užrezervuotų. Kadangi administratorė nuobodžiavo, tai mielai sutiko pagelbėti.
Trumpai tariant smagus viešbutukas. Vertas apsilankymo. Dedu riebų pliusą.
Interjeras kuo moderniausias. Kambariai dviejų aukštų. Miegamasis viršuj, svetainė ir vonia apačioj. Tik virtuvės betrūksta. Sakyčiau visas butas, net ne kambarys. Vonioj savaime suprantama yra didžiulis ir platus dušas, it krioklys galingas. Stereo aparatūra visur pravedžiota. Taigi galima linksmai turkštis ir dainuoti: tararam, pampararam... Nors virtuvės nėra, bet yra espresso aparatas, pačiam galima susitaisyt kavutės. O stalas nukrautas visokiais šokoladais ir sausainiais. Tai kaip nepiktnaudžiausi?
Aš kaip nuolatinė viešbučių gyventoja viską nuodugniai apžiūriu ir labai nudžiungu aptikus kokių įdomybių ar neįprastybių.
O jau šviesų uždegimo pasirinkimas... Gali apsišviesti tik laiptus, arba lovą, arba spintą... Na bet neįsijauskim bežaisdami su tom šviesom.
Eime geriau į balkoną. Skuba žmonės apačioj (tiesa ispaniškais tempais, ne kaip maniakai kokie Londone), o aš sau ramiai atostogauju ir lyg niekur nieko stebiu pasaulį besimarkstydama. Deja, vis dėlto žiema (+10 C), tai ilgai tam balkone neprisėdėsi. Šalta gi.
Televizoriai du savaime suprantama, viršuj ir apačioj. Abu per pusę sienos. Namie televizoriaus neturiu. Per atostogas irgi nelabai nereikia, bet, kad jis ten stovi (ir netgi du), tai vakare vistiek įsijungiu. Apžvelgiu ispanišką programą.
Ir dar pusryčių skanumas... Visokios mini užkandėlės, šviežios sultys, trinti pomidorai, sūriai ir kitos gėrybės.
Tik business centras kažkoks keistas, su vienu kompiuteriu. Už tai yra žaidimų kambarys –biblioteka, kur kaip pastebėjome turbūt pusė viešbučio gyventojų ir buvo susirinkę pažaisti kortomis ar kryžiažodžių paspręst. Mes gi tokiam business centre taip ir nesulaukėm, kada atsilaisvims kompiuteris ir ėjom pas registratorę, kad pastaroji mums šį bei tą pagooglintų ir užrezervuotų. Kadangi administratorė nuobodžiavo, tai mielai sutiko pagelbėti.
Trumpai tariant smagus viešbutukas. Vertas apsilankymo. Dedu riebų pliusą.
Patiko. Nedrasu klausti, kodel nuolatine viesbuciu gyventoja, bet viesbuciu (bei kitu vietu) aprasymas labai informatyvus. :)
ReplyDeleteTodėl, kad dirbu pardavimų vadybininke (kaip čia manager verčiasi?) knygų leidykloje ir daug keliauju darbo reikalais. Daugiausia į rytų ir vidurio Europą bei į knygų mugę Frankfurte. Žinoma ir laisvalaikiu mėgstu keliauti. Taigi viešbučių aplankiau kiek tai ohoho...
ReplyDeleteo bibliotekos nuotraukos nera? :)
ReplyDeleteBalkonai yra labai gerai, reikejo pleduku apsisukti ir gurksnoti arbatelel kokia .mmm :)
Reikėjo arbatos užsikaist, bet nepagalvojau...:(
ReplyDeleteO biblioteka nepasirodė taip labai verta dėmesio, kad mano nuotraukoj atsidurtų.
Kažkaip beveik nefotografuoju viešbučių ir restoranų.
Nuvogiu nuotraukas iš jų tinklapių. :)
Tikrai jauku, kaip iš namų interjero žurnalo. Su tavim nors pakeliausiu neatplėšdama užpakalio nuo kėdės :))))
ReplyDeleteKaip iš reklaminio bukleto... Bet nemeluoja pastarasis. :)
ReplyDeleteaš kaip neviešbučių gyventoja tikėjaus, kad man būtų pirštu aiškiai parodyta, kurios tos neįprastybės. Ar viešbučiai skirtingose šalyse daugmaž panašūs? Ar visai panašūs?
ReplyDeleteNa apie viešbučius tai jau galiu pasisakyti žinoma. Bile kas tik klausia. :)
ReplyDeleteVisos tokios atrakcijos, kaip stereo aparatūra vonioj (kad galima būtų muzikos klausytis duše), esspreso aparatai ir lempelės apšviečiančios lovos galvūgalį man yra neįprastybės. Nedažnai viešbučiuose pasitaiko, nors namie gal ir ne vienas turi (aš tai ne). Žinoma tokiam kambary per du aukštus taip pat dar nebuvo tekę apsistoti. Todėl man čia pasirodė viskas labai įdomu.
Būna tie viešbučiai prisigalvoja visokių naujovių. Pvz. Maskvos viešbutis turėjo automatizuotą sistemą, kad išsikviesti valytoją. Paspaudi mygtuką, užsižiebia lempelė ir valytojai perduodama žinia, kad galima jau eit kambarį tvarkyt. Ko nepasakyčiau apie šitą viešbutį, nes mums kambario taip ir nesutvarkė iki vakaro, teko skambint ir prašyt (visai pamiršau šį faktą). Nors buvo Nauji Metai, tai gal mažai darbuotojų turėjo tą dieną.
Europos viešbučiai mažesni nei kokioj Meksikoj (čia kalbu apie tuos žymiuosius gigantus Hiltonus visokius ir panašius). Ten tai žmonės tikrai nesikankina dėl erdvės trūkumo. Visai tikėtina, kad gausi kambarį su dvien dvigulėm lovom. O jei nenori su dviem dvigulėm, tai gausi su viengule tokia super King size, kad skersai išilgai gali dešimt žmonių suguldyti.
Kurortuose, kokiam pajūry man tie viešbučiai panašūs visur. Ir kažkaip niekad neteko aptikti tokių elektronikos stebuklų, kaip Madrido viešbuty. Turbūt pagal bendrą standartą jie visi lipinami. Kartais valandas prasėdžiu begooglindama, kad ką įdomesnio atrasčiau.
O iš tiesų tai mylimiausi man maži viešbutukai, o ne tie gigantai.
Bet darbo reikalais, jei važiuoju imu tokius, kurie būtų patogūs ir būtų centre.
Na va, kaip išsiplėčiau. :)