Wednesday, 12 January 2011

Apie draugus ir draugystę

Sausį po visų švenčių ateina toks nedidukas iš(at-)sikvėpimas. Nežinau, ką tie nauji metai atneš, nes kol kas dar nieko neatnešė. Be to po švenčių ir išpardavimų biudžetas kiek sumažėjęs. To pasekoje kenčia blogo misija ir paskirtis, kuri yra įmažinti sau priminimą apie nuostabias vietas, kuriose pabuvojau ir nuostabius žmones, kuriuos sutikau. Nes matote, mano atmintis vizualinė, o ne faktinė. Todėl visai neprisimenu datų ir statistikos, bet puikiai galvoje išlaikau veidus ir vaizdus.

Jei jau nieko negaliu pasakyti apie vietas, tai bent papasakosiu apie žmones ir užpildysiu erdvę emociniais priminimais sau.

Naujaisiais Metais vykdau planą – parodyk dėmesį ir nudžiuginkt artimą. Bet kartais mano geri ketinimai nueina vėjais. Štai antai kolegė atėjo šiandien su dovanėle ir avėdama Foxy shoes (tai tokie batai ant laaaaabai aukštų kulnų). Aš žinoma mestelėjau – O į gimtadienį eini. Nea, - atsakė ji, - Mano pačios gimtadienis buvo vakar. Na tai kas man beliko, tik nurausti. Ypač, kai toji kolegė tikrai labai gera ir sweet. Mano gimtadienio proga visada ant stalo padeda atvirutę ir Kinder Surprise. O aš va šitaip atsidėkojau. Bet iš kur galėjau žinoti, jei net Facebookas manęs neinforamavo? Tuo pačiu prisiminiau, kad ir berniuko gimtadienį pražiopsojau, nes jis irgi nėra mano draugas ant FB. Taigi pasveikinau šiandien juos abu. Nors ir kiek vėlavau, bet gi vistiek pabuvau gera. O juk vėluojantis gerumas taip pat užsiskaito.

Neatsitiktinai nutariau imtis skaitinių beigi veiklos atminčiai gerinti. Kasdien sužinau tiek nuostabių ir vertingų dalykų, o netreniruojamos žmogaus smegenys pajėgios išsaugoti tik 10% informacijos. Pagrindinis patarimas norint išlaikyti puikią atmintį, tai mokytis prisiminti. Galima kartoti daugybos lentelę, atmintinai mokytis eilėraščius, kartoti telefono numerius ar praktikuotis užsienio kalbą. Ai dar galima gerti visokius preparatus, kaip antai Bilobil ir ginkmedžio šaknies eskstraktas. Irgi sako padeda. Mama įdėjo man putino uogų sulčių. Sakė bus daug naudos nei iš visokių ten Bilobil. Laukiu rezutatų ir atsakingai geriu.

Ko jau ko, o tikrai nepamiršau, kad šiandien mano draugei Madokai daro operaciją. Todėl, kartu su savo meile, siunčiame jai saulėgrąžų puokštę ir šokolado nuo mūsų trijų draugių. Tikimės, kad ji greit pasveiks ir viskas bus gerai. Ligoninėje praleis tik vieną dieną ir deja negalim aplankyt.

Pabaigai norėjau, kokios nors gražios citatos apie draugystę. Štai kaip teisingai Mažasis Princas kartą pasakė: …tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji…Tu atsakingas už visa, kas vyksta aplink tave, kas gera ir bloga. Tu negali likti abejingas tam, kas dedasi pasaulyje; tegu tave jaudina visi žmonių džiaugsmai ir nelaimės, ir jeigu tau rodosi, kad blogio ir gėrio kova vyksta kur nors toli ir tavęs neliečia, žinok, kad tai netiesa, toji kova – ir tavo reikalas…

Tokios tad filosofinės nuotaikos pas mane po Naujųjų Metų. Akivaizdu, kad produktyviai dirbti kol kas neišeina. O ypač, kai pas mumi ofise šioks toks balius direktoriaus, išeinančio auginti kiaulių, palydėtuvių proga. World needs more pig farmers and less publishers.

2 comments:

  1. O kaip Madokai baigėsi operacija, tikiuosi gerai? Gal ji su vyru jau ir vaikelį planuoja? Čia Lietuvoj tai pati žinai, tuokiamasi dažniausiai jau su vaikeliu :))))

    ReplyDelete
  2. Na, o čia kartais vestuves pagreitina besibaigianti viza. :)

    ReplyDelete