Tuesday, 28 September 2010

Osteria Basilico - Italiskas restoranas Notting Hille


Visai netycia uzsukau i si restorana Notting Hille. Atrodo tokia maza uzeigele, taciau pasirodo turi rimta website, is kurio ir nuvogiau sias nuotraukas. Antradienio vakara visas restoranas buvo uzsakytas (netgi su paskirstytais stalais), todel netycia uzklyde neuzsisakeliai (t.y. mes) gavo staliuka rusyje kampe prie sienos. Jei butume pasiskaite website, tai butume zinoje, kad booking is strongly recomended. Bet kartais gi gerai ir nesibookinti ir eiti kur akys veda. Taigi siandien jos atvede stai i Osteria Basilico, kurio seimininkai atgabeno siek bei tiek italiskos dvasios ir sukure maza seimynini restoraneli su kaimisku prieskoniu. Du senoviniai zidiniai pridejo tam tikro sarmo ir charizmos. Gaila, kad neveikiantys deja. O virtuve cia tipiska italiska, be per dideliu imantrybiu: pastos, pizzos, antipasto, rizoto, dulce ir taip toliau. Taipogi galima rasti ir antipasto bufeta, kuris net nelabai ir bufetas nes ji galima aplankyti tik viena karta. Maistas neblogas, kainos nedideles, aplinka italiskai kaimiska, rustic kaip sakoma. Personalas italiskai draugiskas ir malonus, negailintis komplimentu tokiu kaip Bella signora ir palinkintis Bon Apetito. Taigi viskas ko reikia, kad pasijustum sveciuose pas mielaji dedule itala. Garbes zodis jei reiketu vel rast kelia i ji, tikrai nerasciau, nebent isijungciau GPS. Bet cia todel, kad siaip orientacijos neturiu. Manau visiems Nottingelieciams si vietove puikiai zinoma. Tai irode ir zmoniu spustis restorane. Toje pacioje gatveje yra ir ju brolis restoranas, kuris irgi iki paskutinio staliuko buvo uzsakytas. Sioje vietoje galeciau pademonstruoti zinias apie italiska virtuve, ypac po perskaitytos knygos Staltieses ritmu, bet kad galva isuzta Franfurto muges ruosybomis, prezentacijomis, agendomis, lentelemis ir panasiais niekais, todel dali ankstesnes informacijos savo galvoje teko istrinti.


Kiti Italiski restoranai Londone - Jamie Italian Kingston, D'Antonoco

Friday, 24 September 2010

Penktadienis - Browns baras ir dvi minutes Anthologist

Kodel moneta visada turi tureti dvi puses? O lazda du galus? Ir kodel sviesos negali buti be tamsos? Bei panasiai... Stai siandien turetu buti gera diena, nes turejau saunius pietus su naujuoju direktoriumi, ko pasekoje man pakele alga. Nes paaiskinau, kad mes visi cia labai demotyvated, laukiam review ir panasiai. Bet deja, nepakele tiek kiek norejau, nes viskas sprendziama is auksciau, korporacijos virsuje, kur sedi ponai skrudzai su kalkuliatoriais ir skaiciuoja, kaip cia neisleidus veltui anei cento... Taigi nuotaika dvejopa ir dziugi ir liudna. Gal net truputi per liudna, nes tai reiskia, kad reikia pradeti dairytis kitu darbu. Bent jau po truputi, nes cia gauti tiek kiek noriu sansu mazai...O juk savo darba as taip myliu...Na bet kagi, padekokime gyvenimui ir uz mazas dovanas. Labai aciu gerasis gyvenime bei direktoriau tariu jums. Del savo subjurusios nuotaikos norejau kiutoti namuose ir saves gailetis, bet vis gi Katios pakviesta issliukinau i city, tikedamsi rasti linksmybiu ir prasigiedrinti sau nuotaika... Aciu tau miela drauge, kuri neskaitai lietuviskai ir niekada nesuprasi sito iraso. Is pradziu su jos kolegomis patraukeme Anthologist baro link, i kuri dar niekada nebuvau ikelusi kojos, bet mano ausys buvo daug girdejusios... Girdejau kad ten smagu, liksma ir galima susipazinti su sauniais vyrais... Mes cia uztrukome lygiai 2 minutes, nes sauniu vyru buvo gerokai per daug, o erdves neproporcingai per mazai, oras buvo per tvankus, muzika per garsi ir bandyti susisneketi buvo beprasmiska... Taigi truputi pamindzikave, ryzomes iseiti... Bet kita vertus, pazvelgus i ju internetini puslapi sudomino menu, todel manau gal reikes cia uzsukti bent jau vakarienes tikslais kada nors. Kai turi staliuka nereikia grustis ir stumdytis minioje.
Istruke is modernios ir stilingos sirsalynes, nupedinome i Browns bara esanti netoliese, kur vyravo kamerine atmosfera ir talentingas jaunuolis skambino pianinu (viena is dainu buvo New York, et kaip grazu...). Cia galejome ramiai pasedeti ir snekteleti. Kiek begooglinau, niekur neradau jokios padorios nuotraukos siai vietai atspindeti. Kuri be jokios abejones turetu buti black and white. Radau tik sita maza, kaireje, kuri nei vietos nuotaika atspindi nei ka... Be to ju puslapis panasu, kad irgi kokio nekurybingo tingiadarbio sukurtas, nes visiskai nealsuoja Browns baro dvasia. Kur tvyro prieblanda ir dega zvakes, kur gera pasibuti ir ramiai pavakaroti, pagurksnoti vyneli skambant pianinui. Siek bei tiek uzkandome suriu ir sriubos. Buvau gan alkana, todel buvo labai skanu. Beje visus nustebinau savo sugebejimu labai greitai paberti: Peter Piper picked a pack of pickled peppers, kas beveik prilygsta musu sesioms zasims su sesiais zasyciais. Taipogi padiskutavome apie neseniai ivykusi vienos pazistamos katino gimtadieni, kuris vargsas per savo palaida gyvenima uzsikrete hiv (rasau mazosiomis, nes kai pabandziau parasyt didziosiomis atrode gan baugiai). I gimtadieni susirinko daug sveciu su dovanomis pasveikingti gerbiamo ligonio, kurio katino dienos deja jau suskaiciuotos. Gal ir keistai skamba si istorija, taciau nuo to laiko kai vienos drauges suo mane uzfriendino facebooke, jau nebesistebiu gyvunais sugebanciais kuo ramiausiai gyventi zmoniu gyvenima. O zmonemis sugebanciais gyventi gyvunu gyvenima stebiuosi dar maziau.

Saturday, 18 September 2010

Covent Garden - Le Pain Qoutidien bei sausainiai

Londona krecia du esminiai ivykiai: popieziaus vizitas bei Londono mados savaite. Kur nepasisuksi, ivairiausi atributai, afisos bei ispejimai neleidzia nezinoti apie tai, kas vyksta mieste. O uzdarytos centrines gatves dar labiau padidina ir sukoncentuoja zmoniu grustis tam tikrose vietose. Taciau ne apie tai as noreciau dabar pasneketi. Apsiribosiu tokiais nereiksmingais dalykais kaip valgymas ir sausainiai. Gal ir nelabai didingi jie Londono dabartiniu ivykiu kontekste, bet ka jau padarysi. Nors tiesa sakant viena mano drauge dirba Anglijos baznyciai ir asmeniskai susitiko su popiezium. Va kokia jai garbe teko. Na o as susitikau su brangia drauge Erika, neseniai sugrizusia i Londona. Besmirinedamos po Covent Garden atsidureme prie Le Pain Quotidien kepyklos. Atsimenu Paryziuje bandeme cia papusryciauti, bet buvo nusidriekusi tokia eile, kad teko sios minties atsisakyti. Vis galvojau, kazkaip man pavadinimas matytas ir girdetas, miglotai kilo kazkokie vaizdai atmintyje, bet nieko sukonkretinti negalejau. Ir stai, ne vienai dienai prabegus, man toptelejo, kad sio tinklo kavinukes pasirodo labai megstame ir nevengiame nueiti. Tik kur jau as isidemesiu pavadinima... Is tiesu, ten labai skanus desertai, maistas sveikas, sviezias ir organiskas. Taigi kur buvus, kur nebuvus nutariau ir vel apsilankyti. Kad jau ne Paryziuj, tai Londone, ir jei ne papusryciauti tai papietauti. Nors meniu labiau tinkamas pusryciams ir brunch. Ivairiausi karsti ir salti tartine (t.y sumustiniai, bet prancuziskai taip graziai vadinasi), salotos, sriubytes, muffinai, pyrageliai ir kava. Beje padaveja buvo lietuve ir mus maloniai aptarnavo. Sio tinklo internetiniame puslapyje yra pasididziavimo zodis apie tai, kaip Stella McCartney uzsisake uzkandzius per Paryziaus mados savaite, bei keletas kitu pagyru kupinu straipsniu. Kaip ten bebutu, tai yra viena is kokybisko bei organisko maisto kavinukiu, pabirusiu po Londona, Paryziu, ir dar placiau po pasauli. Ypac jos isplitusios po turtingesnius rajonus (Chelsea, Marylebone, Notting hill), kur zmones pasimaise ant ekologiskumo beigi naturalumo ir jiems ta tema galima isiulyti bele ka. Stai prisiminiau toki show Apprentice, kaip pono Alano Sugaro mokiniai turejo sukurti naturalu zolelini muiliuka ir ji prastumti kuo pelningiau. Komanda kuri prekybos tasku pasirinko Notting Hilla, viska ispardave kaip mat ir laimejo. Bet as jokiu budu nenoriu pasakyti, kad Le Pain Quotidien yra bele kas. Tikrai ne. Tai puiki vieta pradeti dienai ar siaip suvalgyti pyrageli. O mums senoms draugems - papletkavoti apie si bei ta. Maistas labai sviezias ir skanus. O jei paprasysite didelio puodo kavos - gausite ne puoda, o bliuda. Taip pat labai skanus desertai ir tikri belgiski vafliai. Interjero akcentas yra ilgas bendras stalas, prie kurio nepazistami tampa draugais ir kuris didelio miesto gyventojams turetu priminti jog net dideliame mieste mes esame ne individai, bet bendruomene (community kaip sakant).
Na o dabar apie sausainius. Yra tokie baisiai skanus, saldus ir minksti (nebigus deja) sausainiai, kurie vadinasi - Ben's Cookies. Covent garden juos kepa pirkejams prie akiu ir jie silti garuoja ant lentynu. Sunku likti abejingam ir atsispirti viliojanciam aromatui. Todel ten visada driekiasi siokia tokia eilute. Siuo metu jie turi 11 parduotuviu/kioskeliu Anglijoje ir populiarumu nesiskundzia. Nemeluodama sakau, kad tai skaniausi sausainiai, isskyrus tuos, kuriuos pats issikepi namie. Sokoladiniai su riesutais, su juoduoju sokoladu, baltuoju sokoladu, su riesutu sviestu, citrininiai, imbieriniai, kokosiniai ir t.t. Et kaip sunku praeiti pro skanius ir gardziai kvepiancius dalykus...

Pabaigai keletas Covent Garden vaizdu. Buvo grazi sauleta diena, o mieste vyko ivairiausiu atrakciju.




Dede Rudenelis Londone

Gyvenime sitiek daug mazu ir dideliu malonumu, kuriuos ypac ivertini istveres sunkumus bei negandas. Po visos savaites itempto ritmo, mano sestadienio malonumai yra: miegoti, paziurejus i laikrodi toliau miegoti, kai miegoti jau nebepadoru - skaityti knyga lovoje, tada dar nusnusti, veliau paskaityti ivairias naujienas, pagaliau atsikelus apie pietus isgerti kavos ir eiti susitikti su drauge. Jei dar lieka laiko - shopintis. O be to mano mylimiausias metas Londone yra ruduo. Tuomet sis akiplesiskai niurus angliskas klimatas igauna prasme. Rudeniui labai tinka gelsvejantis lapai, saltas vejelis, botai, salikas, karsta arbata, kartais sviecianti bet nesildanti saulute... Tada visai neliudna nei del atsiauraus oro, nei del tamsiu rytu, o ilgas gulinejimas lovoje ir dienos svaistymas tampa pateisinamas. Juk rudeni taip ir turi buti, viskas taip kaip ir priklauso. Galima keltis velai, jaukiau ziureti filmus, arba idienojus issiruosti i parka ir braidyti po lapus. Vasara gi viskas visai kitaip. Murmejimas pagarseja, nes reikia vaikscioti su megztiniu ir kojinem (kokia gi cia vasara?), lietingas oras tampa nebepakenciamas, o kiekvienas saules zybstelejimas privalo buti aktyviai isnaudojamas dalyvaujant kokiam nors BBQ ar bandant nusigauti prie juros. Nieko neveikti nevalia nes kitaip jautiesi baisiai kaltas, jog nepasidziaugei saule ir va praziopsojai savo sansa, juk stai ir vel lyja.
Anglija yra tikru tikriausia rudens salis. Cia nera nei padorios vasaros, nei padorios ziemos (su retom isimtim, kai iskrenta 2cm sniego ir visi supanikuoja), pavasaris trumpam prazysta ir greit praeina. Taciau ruduo cia ypatingas ir tesiasi ilgai. As labiausiai myliu jo pradzia. Kai Dede Rudenelis yra ka tik atvykes, ir kol kas tik zila barzda glosto bei debesu lasiukais ruosiasi prausti mano ir visu kitu skruostus... Ir kol dar neprasidejo tokios liutys kaip nuotraukoje.

Wednesday, 15 September 2010

Mango Tree - Tailandietiskas restoranas Londone

Visu pirma tai esu labai pavargus. Frankfurto muge ant nosies, reikia ruostis, pakuotis, lakstyti visur akis isdegus... Tarsi viso sito butu negana po darbo dar kruva reikalu susiorganizuoju. Kaip stai pavyzdziui susitikima su seniai matytom ex-klasiokem, kurios emigrave Londonan gyvena cia sau jau laimingai keleta metu. Deja kuo toliau tuo reciau tie susitikimai atsitinka, nes visos uzsieme darbais, vyrais, reikalais, o dabar dar ir vaikais (kai kurios). Taciau svarbiausia kaip sakoma yra noras bei pasiryzimas ir viens du trys susitikimas suorganizuotas pagaliau. Kad nebutu cia siaip koks nekonkretus pasiplepejimas, ememes ieskoti egzotikos. Kaip zinia Londone jos nors vezimu vezk. O ji gali buti ivairiausia. Gali buti pavyzdiui sokiruojanti ir keista, o gali buti i stilinga elegancijos ir vakarizacijos ruba ivilkta. Kaip stai Mango tree restoranas, isdyges Belgravia ir siulantis Tailandietiska virtuve, netailandietiskoje aplinkoje. Trumpai tariant jau seniai daug gero buvau girdejua ir skaicus apie ji, nes vos ne kas antras pazistamas yra buves ir rekomendaves. O dar ir viena kita apdovanojima sis restorans nusiskynes. Kaip antai uz geriausia vireja 2003 metais. Taigi nutariau panaudoti savo istikimos Top table klientes taskus, ir juos paversti maistu. Patiekalai tikrai neprasti ir nepaprasti. Karaliauja kariai: zalias, raudonas, geltonas. Va kaip ir musu trispalve. Prasom rinktis su zuvim, vistiena, kiauliena. Arba galima ragauti ir anasa prikimsta saldziu ryziu ir graziai padekoruota. Starteriams - tailandietiskus zuvu kepsnelius ar kepto baklazano salotas. Na o desertui - leechi cheesecake. Astrumas ne per stiprus, saldesiu atmiestas.Viskas graziai sudeliota, skaniai pateikta, gardziai kvepia. Personalo devynios galybes... Vienas paskui kita viska tik nesa, nunesa, vel nesa. Labai malonu, jauku, skanu... O su Top table dar ir pigu. Keturiese viso labo sumokejom po 15 svaru. Labai gerai po mano islaidavimo istaiginguose soduose. Restoranas antradienio vakara buvo sausakimsas, o kai kurie dar ir prie baro rymojo belaukdami staliuku.

Tuesday, 14 September 2010

Kensington roof gardens - cia gyvena flamingai

Reikia buti labai kurybingu ir ismoningu, kad ant stogo paciame Londono centre ikurdintum soda su upemis ir tiltais, apsodintum ji medziais, gelem bei paleistum laigyti rozinius flamingus... Reikia buti siek tiek turtingu, kad galetum pavakarieniauti restorane virs to sodo... Galima buti ir ismoningu, bei susizvejoti kokia nuolaida per visu megstama Top table, kad pavakarieniautum ten uz kiek prieinamesne suma... Ir nereikia tureti nei grasio, kad siaip galetum ten uzsukti ir pabimbineti... Tik reikia is anksto atsiklausti ar nevyksta ten kokios vestuves ar recepcija prabangi... Sie sodai yra laikomi didziausiais sodais ant stogo Europoje ir norinciu ten surengti kokia nors sueiga tikrai netruksta. Cia lankytis megsta ir visokios celebrites bei celebriciai, kaip antai supaparacinti princas Haris, Natalie Imbruglia, Madonna bei aibe kitu kazkam zinomu asmenybiu...
Taigi mes, niekam nezinomos garsenybes, patraukeme i sita pasaku karalyste turiningai praleisti pirmadienio vakaro. Turejo buti siokia tokia proga cia svenciama, bet jubiliate susirgo, tai apsiejome be progos.
Aptarnavimas restorane Babylon karaliskas nuo pat izengimo pro duris, kai uz tave paspaudzia lifto mygtuka, uztiesia servetele, pristato meniu ir vos ne lankstosi bei sokineja visi aplink. Pati aplinka nepretenzinga, moderni ir sviesi, nuspalvinta zalsvais motyvais. Tinkama ir pietums, ir vakarienei... Yra ir nuostabi terasa su vaizdu i soda bei miesta... Dar yra labai grazus akvariumai (vienas in the ladies room) su margaspalvemis zuvytemis. Kazkaip labai didingai jautiesi, kai be jokios progos ateini pirmadieni pavakarieniauti it koks karalaitis. Gal butu geriau eit penktadieni is tiesu. Po vakarienes galima uzsukti i aukstu zemiau esanti kluba. Arba tiesiog be vakarienes tik i kluba... Bet kaip sakoma sauniai pradejes savaite, ja pabaigsi dar sauniau! O mes pradejome labai jau neprastai. Maista giriu be galo be krasto, nes yra diziulis malonumas, ne tik jaukiai pasedeti, bet ir skaniai bei puikiai pavalgyti. As ragavau cukiniju sriubos, lasisos ir karsto sokolado deserto. Kai kas valge triufeliu risoto, kiauliena, ir koki tai imantru deserta (valgytojui labai gerai zinoma) su kokosu prieskoniu. Gereme Naujosios Zelandijos Marlborough vyna, lengvuti ir gaivu it saltinio vanduo... Be priekaistu. Viskas be priekaistu. Kad net norisi poetizuoti. Netgi saskaita, kuri pasirode gan nemaza keturiems zmonems, nepaisant visu nuolaidu. Taciau negaila nei cento. Tikrai. Eiciau dar ir dar ir valgyciau, valgyciau valgyciau... Gereciausi vaizdais bei skoniais... Ir nenoreciau iseiti... Dabar truputi apie pacius sodus bei ju egzotiska flora ir fauna. Issikurusi visa si gyva fantazija sestame visiskai neispudingo pastato aukste, restoranas - septintame. Savaime suprantama, si karta ten ir vel vyko kazkoks labai svarbus ir privatus priemimas i kuri prasalieciai neileidziami. Jau nosis nukabine sliukinome prie lifto, ogi ziu ten kitos durys... Pagalvojome, kada gi mes vel turesime proga pamatyti ant stogo zaliuojancius medzius, zydincias geles bei flamingus braidiojancius po upeli? Nutareme dirstelti bent akies krasteliu ir ismukome pro kita iejima. Kad jau niekas i mus nekreipe nei maziausio demesio, tai apziurejome viska atidziau. Yra ten ispaniskas sodas su aikste per viduri, fontanais, palmem, rozemis bei mauru architekturiniais elementais. Taipogi yra ir angliskas sodas/miskas su 100 medziu rusiu, upeliu, prudeliu, flamingais bei besiturskianciomis antytemis. Ar jau minejau, visa tai yra isikure ANT STOGO! Minejau? Tai gerai tada... Tesiu... Sis zaliuojantis stebuklas Virgin Limited edition nuosavybe, tarp kitu jiems priklausanciu gerybiu, tokiu kaip pora privaciu salu Karibuose, slidinejimo loze Sveicarijoje, rezervatas Pietu Afrikoje ir pan.
Nuotraukos ne mano (isskyrus deserta). Bet viskas butent taip ir atrode. Nezinau ar isejo perteikti nuotaika, bet esu labai suzaveta ir pakyleta... Kur jau nebusi, bevaiksciodamas miske tarp zemes ir dangaus...





Tuesday, 7 September 2010

Garden ring hotel Moscow

Stai man kilo ideja aprasineti ir viesbucius, kuriuose lankausi. Jei anksciau man viesbutis budavo, tik vieta nakvynei, kai nesvarbu, kur galva priglausti, tai dabar jau tapo vos ne antraisiais namais. O kartais issirenku toki, kad gaila net koja lauk iskelti. Taip labai gera tenai. Ir dar man viesbuciai labai patinka del dideliu voniu ir SPA. Mat kaip ir tulas emigrantas dalinuosi nama su keletu zmoniu, taigi ramiai guleti vonioje yra reta prabanga. Reikia visu atsiklausti, susizinoti ar kam nors ko nors nereikes. Bet kaip tycia vistiek visiems visko prireikia, kai as tenais. Todel viesbucio vonia yra neapsakomas geris, kur niekas galvos nekvarsina ir as vonioje isigudrinu net filmus per kompiuteri ziureti ir kokteilius gerti... Oh tas luxury life on business trip.
Tai stai, Maskvoje viesbuciu pasirinkimas tikrai didelis... Bet as beziurinedama opcijas nakvynei emiau nusivilti sovietiniu ir rusisku stiliumi, visokiais auksais, kandeliabrais, raudonom sienom ir zvakidem... Kaip bebutu man taip norejosi ko nors Europietisko, tik su truputeliu rusisko prieskonio... Ir radau si puiku aukso viduriuka, kuris vadinasi Garden ring hotel. Man jis primine Rusiska Folkerio viesbuti (toks senas serialas buvo), kur visi darbuotojai patampa tavo draugais. Kai keliauji vienas, ir darbo reikalais, nieko ner geriau nei jaustis kaip namie, kur tave siltai priima. Netycia radau filmuka, kur viesbucio direktorius giriasi, kad jie sieks suformuoti tiktai geriausia ir mandagiausia personala. Ranka prie sirdies pridejus sakau - tokio super personalo as dar niekur nemaciau. Pradedant nuo durininko Aleksejaus, barmeno Ondrejaus ir baigiant SPA mergaite Svetlana. Neatsimenu nei vieno viesbucio, kur buciau zinojus personalo vardus. Viesbutelis visai naujas. Atsidare tik siu metu vasari. Visas tviska ir zaizaruoja naujumu, svara, komfortu, moderniomis technologijomis ir instaliacijomis.
Kambary net yra mygtukas, kuri reikia paspausti kai nenori, kad tau trukdytu, o kitas, kai nori kad sutvarkytu tau kambari. Paprastai tokiais atvejais kabinamos senos geros lenteles ant duru. Bet cia stai matote inovacija sugalvojo. Turiu pripazinti, kad su tom lentelem man amzinai budavo problemos, nes valytojos arba verzdavosi i kambari, kol as tenai, arba nesutvarkydavo iki vakaro ir grizusi dar rasdavau netvarkyta kambari. Cia, inovaciju deka, niekada nieko panasaus nebudavo ir kambarys budavo sutvarkomas tiksliai tuo metu kai manes ten nera. Durys netgi turejo skambuti, kuris neveikdavo jei ijungtas uzrasas - netrukdyti. Vienintelis keistas reiskinys technologiju atzvilgiu buvo tarptautiniu skambuciu neegzistavimas. Nebuvo jokios galimybes paskambinti i uzsieni. Nieko keisto, kad pakraupau pamacius savo mobilaus saskaita, (nes is Rusijos i Londona skambinti pasirodo kainuoja 3 svarus uz minute! ) ir kuo greiciau nusipirkau Skype kredita.
Mano langas buvo i kiemeli ir galejau ziureti i zaliuojancius medzius. Tokios ramybes Maskvos centre maziausiai tikejausi. Tuo labiau, kad vos uz penkiu zingsniu didziulis prospekt Mira su keturiomis eilemis masinu i viena puse. Kolege gyvenusi kitame viesbutyje turejo vaizda i stalinistinio namo siena, ir jis pats atrode kaip Stalino laikais statytas. Niekaip negalejau atsidziaugti savo pasirinkimu. Mano viesbutis turi 86 puikiausius kambarius. Kaip susidare ispudis, sie daugiausia okupuoti sveciais vokieciai, ir visas viesbutis butent jais ir uzpildytas (nebent buvo kokia viena milziniska vokiskai kalbanti delegacija atvykusi). Kita dalis kontingento - rusiski biznizmenai, prie stikliuko vodkos sprendziantys reikalus rimtais, susimasciusiais veidais. Na ir as - blondine su kompiuteriu, nepriskirtina nei vienai kategorijai ir ikyriai nuziurima tu biznizmenu (kaip taisykle ne vokieciu).
O dabar dar noreciau issiplesti apie SPA. Pagyru ir komplimentu jai taip pat turiu galybe... Cia yra sauna su freska ant lubu, zoleliu pirtis, kvepianti ciobreliais ir kaimu, turkiska pirtis su antikinem skulpturom, sniego ola, baseinas. O labiausiai man patiko ispudziu ola. Kur galima isbandyti tropini lietu, kriokli, ruka... Man ir galva nuo visko susisuko. Tai nutariau pasidaryti Tailandietiska masaza... Vienas stresas ta SPA. :)
Gerai gerai... Pripazistu nera cia jau labai pigu. Bet 140 svaru uz nakti tai irgi ne milijonas. Tuo labiau, kad cia Maskva ir ner ko tiketis prasisukt uz skatikus. Bet uz tai kaip smagu.

Sunday, 5 September 2010

VDNH Maskva - svente tesiasi Tarybiniu stiliumi

Sugalvojau kaip talentingai galima panaudoti laika Maskvos kamsciuose. Kadangi kelione i susitikimus paprastai uztrukdavo ilgiau nei patys susitikimai, emiausi nuotrauku meninizavimo. Stai pateikiami rezultatai. Knygu muge vyko zymiame Tarybu sajungos parodu komplekse. Kuris yra labai didingas ir ispudingas. Kiekvienas pastatas reprezentuoja TSRS Respublikas, o aikstes vidury viska atidziai stebi ponas Ilicius Leninas. Tik stai bilietu kasa yra kazkoks nesusipratimas (nuotraukoje matosi ir knygu muges lankytoju koloritas).
Zymusis fontanas, su auksinemis skulpturomis, kuris nelabai seniai vel pradejo veikti. Iki tol paneles stovejo sausos ir negalejo dziaugtis vandenelio ciurkslemis.

Kupranugaris yra tikrai sauni atrakcija ir dera prie visos sios eklektikos.
Dar truputelis sovietiniu statulu. O apacioj knygu muges lentele.
Stai ir mano zaidimu su nuotraukomis rezultatai.


Eilerastis apie Lenina: Ten, kur žymi Lenino pėda, Kapitalas eiti nesiryš. Nebegrįš jau vargas ir skriauda, Juodos naktys niekad nebegrįš!


O dabar rubrika - linksmieji traukinukai. Sirdis suvirpejo, pamacius senus gerus pazistamus - drauga Karlsona, drauga Pagranduka, drauga Vilka is Na palauk ir Daktara Aiskauda...


Toliau seka laida - Aviacijos pasaulyje, bei pirmoji raketa su Streka ir Belka.



Na o dabar kvieciu pasistiprinti: Kam kukuruza? Kam cebureka? O kam tikra armeniska saslyka?




Apie Maskvos stiliu tikriausiai reiketu atskiro straipsnio, bet deja pritrukau iliustracines medziagos. Juk nefotgrafuosi zmoniu tiesiai i veida ir nevepsosi issiziojes (nors turiu prisipazinti kartais taip ir dariau). Pateiksiu tik du spalvu ir aksesuaru samplaikos pavyzdzius. Nuo grozybiu ivairoves, net akys raibsta, o aplinka nublanksta. Verkiant reikia kviesti pona Petruskeviciu.

Lyg to nepakaktu, stilingosios rusaites padabino ir arklius, kurie neturi zodzio ir savo nuomones pareiksti negali. Seimininke aiskiai neabejinga ruzavai spalvai.
Nors tikriausiai sis arklys jauciasi it zvaigzde...
Gal kam nors ir anokia cia naujove, bet man tai buvo tikras atradimas - 5D cinema Mieli Ziurovai ir Ziuroves. Kol kas man didziausias kinematografijos stebuklas buvo Avataras in 3D. O stai cia net 5D cinema... Kaip greit i prieki zengia tas pasaulis.
Erdvus Kino teatras.

Susimasciau, kokia gi klonuotu indenu populiacija, jei kiekviename mieste matau juos triubyjancius su fleitomis. O gal cia tie patys, kaip nors besiteleportuojantys po pasauli?
Besidairant i dinamisko pasaulio reiskinius aplink, pro sali praleke garsiai bumpsinti masina, su alu bagazineje gurksnojanciais bahuriukais. Vos spejau pasitraukti... Kazkaip atmintin iskilo daina apie golfa su niauktais langais, todel pasigooglinau zodzius. Siuo atveju reiketu zodi golfas keisti i zodi - dzipas.
Juodas dzipas - niaukti langai, p... mage nesveikai, is po apacios neonai sviecia blizga bele kaip.
As prsipyliau duju uz selmi dzipa uz pitaka, galeciau as dabar aplenkt net kadilaka.
Ir visos mergos man mojuoja is visu kampu, bet man px, nes su dzipu as dabar lekiu.
Prasom atkreipti demesi i ponaiti Ceburaska viduryje. :)

Vos neistrysko nostalgijos asara, kai pamaciau senuosius geruosius gazuoto vandens automatus. Ir uzrasas ant sono linksmas - Stebuklingas automatas, pats prileidzia limonado. :) Kaina siais laikais nuo 3 kapeiku, pakilo iki 30 ru (1USD). Bet uz tai gerimu ivairove padidejo iki keturiu skoniu (vietoj buvusiu dvieju - spalvoto ir nespalvoto). Visaip bandziau sukrapstyt savo kapeikas, bet deja kaip bebutu gaila neparagavau. Sitaip man besistengiant, nuolat girdejau pyplius tempiancius bobutes prie sios masinos, joms murmant - 30 ru uz stikline limonado, vaje kaip daug... Bet vaikai vistiek pasiekdavo savo. Kaip bebutu keista, net siame coca colos amziuje, jie ilgisi Sovietiniu dalyku.
O stai ir naujosios kartos vaisvandeniai, o gal net ne vaisvandeniai.
Dar viena atrakcija drasuoliams (-ems) - fotografavimasis su gyvatemes beigi smaugliais.
Jei nebijo jos - nebijokite ir jus.
Jau isejus is parko, aktyviai vyko gatves prekyba palei tvora. Visi sunese kas ka ir sumaniai bande prastumti prekes. Pirkeju netruko.
Mano dziaugsmai - nepakartojamosios metro stoteles.
Labai atsiprasau visu, kas perskaite iki galo tikedamiesi rasti bent krisla logiskumo sitame poste. Jei jau viskas aplinkui taip padrika bei keista buvo, tai ir tekstas gavosi atitinkamas.