Tuesday, 31 August 2010

Namai Lietuva

Per trumpa laika, kol buvau Lietuvoje be darbo, draugu ir seimos, man cia buvo kelios aktualijos: grybai, arbata ir krepsinis. Atsiduriau paciame krepsinio cempionato sukuryje. Jo aidai sklido is visu televizoriu, laikrasciu, gatviu ir lupu... O labai gerai pastebejo Kanados rinktines direktorius Lietuvos rytui: 'Krepšinis yra svarbiausias dalykas Lietuvoje, svarbesnis už bet ką kita, - sako senas sporto šakos gerbėjas ir Kanados nacionalinės rinktinės generalinis direktorius Maurizio Gherardini. - Krepšinis nėra vien tik sportas, krepšinis yra gyvenimo filosofija, religija. Jie yra krepšinio tauta, jie išmano žaidimą, jie visi yra treneriai, visi žaidėjai, krepšinį tu jauti ir užuodi visur. Taigi per kiekvieną tarptautinį čempionatą atvyksta tūkstančiai lietuvių, kad ir kur tas čempionatas vyktų.'

Be krepsinio ziurejimo dar ir gybavau. Stai mano laimikiai. :)
O tiek arbatos tai neatsimenu kada paskutini karta esu tiek gerusi... Manau jau ganetinai issipuciau kaip koks balionas ir dehidratacija man negresia. Arbata vistiek pati skaniausia Lietuvoj su draugem. :)

Ryga - sesute Latvija

Kaip senoves ismintis teigia: miegelis uz medu saldesnis. Taciau man siuo atveju labiau tiko: jei ilgai gulesi, dantim tusciais klapsesi. Taigi sedziu Rygos restorane ir rasau sia pasakojimo dali. Skrydziu atidejimo pasekoje pamiegojau tik kelias valandas. Teko keltis 6 am ir skristi Rygon is naujo. Ryga yra saunus tranzito uostas. Is mano sausakimso lektuvo, gal 3 keleiviai issilaipino Rygoje, visi kiti patrauke kitais keliais. Tiesiog puiku. Nesunku surasti savo lagamina ir nereikia stumdytis alkunem bei stengtis neuzlipti ant aplink smirinejanciu bambliu.
Zinoma pataikiau isesti i mersa taksi su itin draugisku ir pakiliai nusiteikusiu vairuotoju, kuris dar labiau nudziugo suprates, kad kalbu rusiskai ir, kad esu is Londono. Kaip mat ilgai nelaukes paporino man liudna istorija apie tustejancia Latvija, krize ir jokiu prosvaisciu, perspektyvu, a nei salygu uzsidirbti bei gyventi geriau. Todel be jokios grauzaties nulupo is manes Londoniska kaina. Visada sakiau, jei taxi vairuotojas pliurpia be perstojo, gero is jo nelauk. Apsimetes tavo draugu, veliau nudirs tavo piniginei kaili ir nepasigincysi ten su juoju. Argi draugui gaila? Na tiek jau to... Negaila mano naujajam draugui tu mano darbo pinigu... Tebunie. Juk ir mano sunkiausia lagamina nutempe iki viesbucio. Lai buna jam atlygis uz patriotizma ir neemigravima.
Isties tai apie Ryga neturiu ka daug papasakoti. Visai neturejau laiko bimbineti ir zvalgytis, a nei fotografuoti. Iamzinau tik savo viesbuti. Kambarys buvo kaip atskiras butukas, su visais privalomais patogumais, netgi indais. Labai giriu viesbuti Neiburgs, kuris yra naujutelaitis, erdvus, nebrangus ir paciame centre. Viskas tviska svara ir modernumu. Maistas taipogi fantastiskas ir gurmaniskas. Taip, kad jei kas nors kokiais nors tikslais busit Latvijoj - nuosirdziai rekomenduoju. Viskas man cia tiko ir patiko.
Na ir siaip Latvija yra gan draugiska salis. Zmones geranoriski, vaišingi. Per susitikimus, kas saldaini, kas sausaini koki pades. Priima svecia kaip dera. Bet ka jau ten tie sausainiai... Juk is esmes tai as turiu jiems itikti, o ne atvirksciai. Taip, kad giriu latvius uz svetinguma ir suteikta man galimybe pasijusti sveciu. :)
Ryga pasirode kiek tustoka ir vienisa. Vienas kitas uzklystantis turistas. Tikriausiai liudi del ja paliekanciu tautieciu. Tikekimes ateis geresni laikai ir sie viena diena sugris.

Sunday, 29 August 2010

Estija ir senasis Talinas

Estija Na tai stai, issiunte mane i business tripa po Baltijos salis. Ne be mano pastangu suorganizuoti viska taip, kad gimtojoje Lietuveleje atsidurciau kaip sykis per Bank holiday ir galeciau sau tureti mini holidays. Zinoma kas be ko reikia si ta parduoti gerbiamiems klientams, kurie krizes metu nelabai nori ka pirkti.
Taigi pirmiausia as atsiduriau sesuteje Estijoje. Vos atskridusi susipazinau su ponia Ema is US, kuri konsultuoja smulkiuosius verslininkus ir padeda jiems uzsidirbti daug pinigu. Galima sakyti tapti milijonieriais, kas be jos pagalbos zinoma niekaip nepavyktu. Isgirdusi, kad as is Lietuvos, si baisiai nudziugo ir ibruko man savo kortele, kad parekomenduociau jai koki verslininkeli. Su estiskaisiais sekasi kaip sviestu patepta, taigi butu gerai plestis Lietuvon - porino ji. Ai tiesa, mes dalinomes viena taksi. Labai sutaupem, mat taksi paslaugos kainavo net 8 svarus, taigi pasidalinome po 4. Sekmingo verslo paslaptis - islaidu mazinimas.
Apsigyvenau senamiestyje, Baltic Imperial hotel. Stai jis apibreztas senamiescio fone. :) EstijaViesbutis galima butu sakyti buvo puikus. Neskaitant keisto isplanavimo.
Nezinia kam mano kambarys turejo didziule svetaine, su dviem foteliais istirpstanciais didziuleje tuscioje erdveje. Miegamasis atrode mazas ir nereiksmingas. Taciau viesbutis pagirtinas uz didele bei erdvia vonia. Nepagirtinas deja uz tai, kad anksti uzdaro virtuve ir teko eit miegot gurgianciu pilvu. Bet gi idomus dalykas su tais viesbuciais per business trips. Apsistoji tik vienai nakciai, tai ir dziaugtis grazumu bei komfortu nera kada. O atskrendi taip velai, kad ir vakarienes pavalgyt kartais netenka.
Be susitikimu su tulais estais dar spejau ir miesta truputi apziureti. Buvau nusiteikusi ieskoti estu ypatumu, beigi skirtumu nuo lietuviu.Estija Wikipedia apie estus sako taip: tauta priklausanti finougru seimos finu grupei, gyvenanti daugiausia Estijoje ir kalbanti Estu kalba. Yra dar toks anekdotas. Tikras estas per gyvenima turi padaryti tris dalykus: Pagalvoti apie medi, pagalvoti apie nama, jei tures laiko - dar ka nors pagalvoti... :) Nesunku pastebeti, kad estai garseja savo letumu. Net turistu Pocket guide teigia, jog Estijoj labai sunku prisiprasyti saskaitos del to pacio letumo, todel patariama kelis kartus apie ja priminti, skubinti agituoti bei siaip buti niurzganciu nekantriu klientu... Kaip bebutu keista su niekuo panasiu nesusiduriau ir labai dziaugiuosi. Viskas visur ejosi greitai ir sklandziai. Isskyrus nebent tai, kad man belaukiant skrydio ant tako suluzo lektuvas ir teko uzdaryti visa oro uosta. Dauguma skrydziu buvo atideti neribotam laikui, o maniski atsauke. Taciau Air Baltic mikliai suorganizavo viesbuti ir i Ryga isskridau is ryto. Na, o kol vis dar buvau Taline, diena praejo ne veltui. Pasidairiau po senamiesti. Visur kur vietiniai pardavejai apredyti senovinem drapanom ir visaip kaip isdabinti. Todel miestukas alsuote alsuoja senovine dvasia bei viduramziais.
Estija Prie kiekvienos parduotuveles duru vidun vilioja grazuoles lelytes. Manau vyrai dazniausiai uzsuka pas ta, kur su didziausia krutine. :) EstijaO stai cia yra centrine aikste. Joje gyvenimas virte verda. Apstu visokiausio plauko turistu bei vietiniu.EstijaVisur besimakaluojantiems turistams prekeiviai siulo savo darbo bei kurybos vaisiu, tarp ju ir kepeliusu pasirinkima. Ir vasarai ir ziemai, pagal savo skoni cia visko ras kiekvienas.
Estija Jei galva apraibsta nuo grozybiu toliau beklaidziojant senamiesciu galima ir karma nusifotografuoti, suzinoti kuri cakra pas jus dominuoja ir kuri spalva ryskiausia. Estija O stai netycia radau ir musu gerbiama ambasada. Visai salia karmos tyrimo centro.EstijaDangus palepindavo tai saule, tai lietumi. O nuotaika keite it kokia irzli mergiote... Cia verkia, cia juokiasi... Taciau akivaizdu, kad kai kurie turistai prate prie extremaliu salygu, silto ir salto mate, taigi pasiruose visoms gyvenimo atvejams. Estija Stai cia dar keletas senamiescio vaizdu be komentaru.
EstijaEstijaEstijaLabai svarbi mano darbo kelioniu dalis yra susipazinimas su vietine knygu rinka. Taigi siuo tikslu lankau vietinius knygynus. Isklausiusi pora parekomendavimu pabuvojau knygine Apollo ir likau taip suzaveta, kad nutariau ji stai dabar pamineti. Labai puikus relaksacijai skirtas knygynas su foteliais, bariuku, zaidimu, vaiku, geografiniu kampeliais... Nors imk ir pramogauk visa diena. Ar kokiam fotely issidrebes skaityk sau knygas netrukdomas...
Estija

Sunday, 22 August 2010

Paris, je ne t'aime pas

Dar pries kelione baisiai dziugavome, kad stai istruksime i karstaji Paryziu ir pamirsime lietu, salti, dargana, apniukusi dangu... Toli toli liks apsarmojes Londonas, kur mums liudna ir baigiame susalti...
Tokios buvo musu mintys. Bet vis delto turiu pasakyti - 30C karstis yra negerai, o 30C karstis dideliame mieste yra baisiai negerai. Visi kas turejo sveiko proto, seniai issidangino prie juros, i kaima ar bent jau sedejo prie ventiliatoriu ir nekiso nosies laukan. Is ties tai visa si kelione turejo buti organizuota ir pakrypti visai kitaip. Pradedant nuo to, kad reikejo susivokti, jog Couchurfingui mes moraliskai pasenom ir dabar mieliau nakvotume viesbutyje, o ne pas nepazistamus zmones ant sofos. Na bet ka darysi, siuo atveju miegojome ant sofos. Musu hostas (kaip lietuviskai? sveciu priemejas? pastoges suteikejas?) buvo geros sirdies Rimi. Tik problema ta, kad jo anglu kalbos zinios apsiribojo zodziais Hello ir Yes. Nelabai pagvildensi opias gyvenimo aktualijas su tokiu zodynu. Kitas pavojaus signalas turejo buti, kad gerb. Rimi yra filmu editorius/montuotojas, t.y. zmogus prie meno, neteikiantis per daug reiksmes komfortui, svarai, maistui ir panasiems nereiksmingiems niekams. Turetu buti kokia nors cenzura publikuoti nuotraukas su kostiumais ir sampano tauremis, jei is tiesu megsti nutrintus T-shitus ir dzinsus, o saunu night out isivaizduoji skylej su tatuiruotais barmenais. Taip klaidinami dori atvykeliai ir nuviliami ju lukesciai. Bet apie tai veliau.
Kadangi mes pavojaus zenklu nepaiseme ir kaip visada tikejomes geriausio. Tai gal ir pradesiu nuo geru dalyku. Pirmasis - Rimi namas. Toks senovinis, su sodeliu vidury, raitytais laiptais ir barskanciom pasto dezutem. Be to esantis Montmartre. Deja, pats butas buvo palepej, kas gal ir nebutu problema, taciau esant 30C karsciui, palepe yra ne pati vesiausia vieta. Smagi gal nebent katems megstancioms ikaitusi skardini stoga. Nors miegojau prie atidaryto lango, vistiek buvo labai KARSTA! Bet ka as cia? Prie blogu dalyku dar nepriejau. Taigi tesiu apie geruosius.
Antras geras dalykas Paryziuje buvo musu pietus Le Deux Magots Cafe. Tokiu garsiu zmoniu kaip Simone de Beauvoir, Jean-Paul Sartre, filosofu bei rasytoju megstama viecike. Joje supluke ir nusipluke nuo kaitros bandeme bent kiek atsigaivinti. Asortumentas - baisiai brangus sumustiniai bei visokios salocikes. Bet aplinka super, vynas ir suris verti pagyru, ovaciju bei aplodismentu. Svarbiausia - ten NEKARSTA! Nuo musu staliuko galejome spoksoti i mersedesuos prie Emporio Armani. Tai buvo nuostabiausias peizazas ir atgaiva sielai.
Trecias geras dalykas buvo ledai prie kuriu saules atokaitoje teko stoveti kokia valanda.

Pasakyciau buvo verta ir kitu atveju tikrai taip ir butu. Taciau siuo konkreciuoju liezuvis nesivercia tarti tokiu zodziu. Net patys skaniausi pasaulyje ledai neverti tu kanciu, kurias patyreme valanda kepdami 30C karstyje it kokie Saharos kupranugariai. Pagaliau pasieke ledu oaze ir per viena minute juos suvalge, siek tiek atsigavome ir patraukeme prie upes. Cia galejome stebeti zmones, kurie nesievakuoavo is Paryziaus ir megavosi vasaros dziaugsmais.
Na tai gal ir tiek apie tuos Paryziaus dziaugsmus. Dabar pradesiu apie vargus. Zinoma didziausias vargas buvo KARSTIS! Tikrai nebuvo lengva ilgai slampineti ir dairytis i didmiescio izymybes. O dar tokioms Londono vesos nuskriaustoms mergelems kaip mes. Kad ir kaip ten butu vis delto aplankeme Monmarta. Jis buvo pilnutelis turistu, kurie linksmai zujo uzpildydami kiekviena centimetra ir atrode visai nepergyvena del kaitros. Mes taipogi padareme kelias nuotraukas.

Pasigerejome meno kuriniais.
Paspoksojome i vietinius dailininkus/portrait meistrius bei i trokstancius save iamzinti Paryzietiska dvasia atvykelius.
Apzvelgeme Blynines - Creperies.
Pasiklauseme gatves atlikeju. Ivairaus plauko daininyku beje netruksta ir metro.
Ir kuo greiciau dingome is sito turistu spieciaus bei kaip minejau nuejome i Le deux Magots. Tiesa pasakius Mormartra as labai myliu ir visai noreciau it kokia Amelija ten gyventi... Taciau kai karsta naturalus islikimo desnis liepia eiti ten kur vesiau. Taigi seke pietus ir nuotykiai su ledais. Po to vargais negalais pasiekeme namus, ismaukeme litra vandens ir nusnudome. Ir stai galiausiai lauke naktinis gyvenimas. Na kagi gerasis Rimi pasikviete drauga, kuris kazkiek snekejo angliskai. Valio. Ir nusivede mus ne kur kitur, o i Paryziaus Shoreditch. Jis buvo truputi praretejes, nes miestelenu nebuvo mieste. Bet siokios tokios naktines linksmybes vyko. Tesiant blogybiu sarasa, reikia pabrezti, kad vietiniu neformalu pamegtame bare, kokteiliai yra slyksciausi visoje galaktijoje. Emiau itarti, kad tikriausiai cia ateina visai nusitase individai, nes kitaip neisivaizduoju kaip galima tas nesamones gerti. Vaistu trinktura ir ta geresnio skonio. O supratimas apie mojito ar margarita yra taip pat neformaliskas ir nieko bendro neturi su ju iprasta sudetimi. Kadangi su tokiais gerimais nusitasyti yra be sansu, tai nelabai ir buvo fun. Pasnekovai taip pat ne snekiausi pasaulyje, taip kad jau nekantravome eiti miegoti. Bet pries tai dar lauke kelione namo. Rimi bande mums paaiskinti, kad tokiu metu (2 a.m.) taxi niekur nerasime, todel privalome vaziuoti dviraciais. Buvome jau juos pasiryze nuomotis, bet nesuveike kortele ir pastebejome taxi. Sitaip issigelbejome nuo naktinio pasivazinejimo, kuris turejo uztrukti apie 40 minuciu. Apskritai snekant, tai Paryziaus metro be jokios konkurencijos yra labiausiai dvokiantis pasaulyje, o publika tikriausiai juo kaip tik ir atvykusi is Afrikos. Vien treciojo pasaulio saliu atstovai ir siaip kokie paslemekai. Cia stengiausi pasakyti be rasismo gaideles. Bet nebeturiu jegu buti mandagi. Norint pamatyti Afrika, reikia pasivazinet Paryziaus metro. Katia tai pasake sitaip: As nieko pries juodaodzius jeigu jie elgiasi kaip balti zmones. Bet pasistengsime pasitaisyti ir gerbti visas mazumas, t.y. daugumas siuo atveju. Kita diena atsibudome apie vidurdieni. Aciu Dievui nebebuvo jau taip karsta. Dar spejome labai greitai (per 20 minuciu) sukirsti po blyna ir croque madame, kazkokioj neypatingoje cafe ir isdardejome i Londona.

I galva ateina dvi mintys. Pirmoji, tas pats miestas gali atrodyti visai kitaip, priklauso nuo to kokiomis akimis i ji ziuri. O antroji, jei nesiseka reikia eit miegoti ir viskas bus atsitike vakar, t.y. labai seniai. Labanakt.

Tuesday, 17 August 2010

Restoranas Benihana - Japoniskos improvizacijos

Kad jau pas mus vis dar sveciuojasi Katios tevai, reikia juos ir toliau stebinti Londono restoranais. Tiesiog nuostabiai tinkamas vakareliams, gimtadieniams, o ypac turistams/atvykeliams/miesto sveciams linksminti restoranas Benihana. Jame apsilanke sveteliai tikrai nepamirs pamineti – ‘Va o kokiam restorane Londone lankemes, tokiame dar nebuvome…’ Puiki vakaro pramoga. Visi tik galvom kraipys nuotraukas ir video beziuredami. Tai kas gi vyksta toj Benihamoj? Ogi kiekvienas stalas turi po vireja ir jis, tiesiai priesais ziurovu akis, ne tik gamina patiekalus, bet ir isdarineja visokiausius triukus, daro grimasas, juokauja ir visaip kaip linksmina publika. Galima sakyti, teatro, komedijos, cirko bei virtuves misinys. Tai vadinamasis Teppan-yak stilius. Mes uzsisakeme 8 patiekalu menu (kaina 22 svarai). I ji iejo: Miso sriuba, sushi, salotos su imbiero padazu, kepti ryziai su darzovemis, keptos darzoves bei grybai, pasirinktinai kepta mesa, vistiena ar zuvis, bei sokoladinis desertas. Turejome du virejus. Pradedantysis buvo is Sri lankos. Jis labai stengesi ir dare visokiausias idomybes.

Kaip pavyzdziui vulkana is svogunu ziedu.

Ar sirdele is ryziu. Ji netgi plake. :)

Pasiszvalgius po kitus stalus pamaciau, kad kai kurie virejai svaido lekstes, arba meta i virsu kiausini, ji ore peiliu sudauzo, o sis graziai istryksta ant karsto stalo, lukstas lieka pakibes ant peilio. Na tikri zonglieriai sakyciau.

O stai pasirode ir musu pagrindinis virejas japonas.
Jis mokejo du rusiskus zodzius: ‘Sposiba’ bei ‘Da’. Atvykeliams mielai demostravo kaip naudotis lazdelemis. Tetis pasidave po poros bandymu, o mama kantriai rankiojo lazdele po viena ryzi ir labai didziavosi.
Viena is sio virejo atrakciju yra mesos gabaliuku metymas valgytojams i burna. Bet tikriausiai pamates, issprogusias Katios tevu akis, jis nutare ju nebegasdinti. Uz tai galejome linksmai stebeti, kaip svaidomi gabaliukai priesais mus sedintiems ziurovams. Visi jie buvo sekmingai sugaudyti burnomis. Saunuoliai gaudytojai bei taiklusis virejas. Valio.
Idomus, neiprastas restoranas, kur virejai nera kalinami virtuveje, o turi proga pabendrauti su lankytojais. Tuo tarpu sveciai gali buti ramus, nes mato kas ir kaip buvo pagaminta ir ragauti maista, kraunama i lekstes tiesiai nuo vyrykles.

Monday, 16 August 2010

Northumberland – sveciuose pas Harry Potteri - 2 dalis

Alnwick pilis

Va cia tai tikroji Harrio Potterio pilis, cia filmas ir buvo nufilmuotas, cia Harris mokesi and sluotos skraidyti… Pilis apsupta graziausiu ir nepigiai uz iejima susimoketi prasanciu sodu… Paziureje I kainas nutareme I vidu neiti. Uzteko pasivaikscioti miske ir nusifotografuoti su pilim is tolo. Harrio Potterio pilis Taip pat su medzio nameliu.
medzio namelis Jei ka nors domina, tai iejimas I sodus kainuoja apie 10 svaru, i pili - 12.50.

Hadrian wall (Adriano siena)

Reikia gi saliai tureti kokia nors zymia siena. Jos dydis ir ispudingumas dazniausiai proporcigas salies dydziui. Nors ir ne Kinijos didzioji siena, bet vistiek gi siokia tokia siena ir verta demesio, bei nusifotografavimo.

Adriano siena, Anglija Lietuviskai si akmes bei zemiu itvirtinimo linija vadinasi ne kaip kitaip, o Adriano siena. Trumpa jos istorija yra tokia. Senoves Romos laikasis didele Britanijos dali valde Romenai. Apsiginti nuo barbaru niekadeju skotu imperatorius Adrianas susimurijo siena. Jos statybas vykde apie 18000 vergu bei kariu. Jie triuse diena nakti, kol sumeistravo apie 140 km ilgio, 2.4 m plocio ir 3-5 m aukscio siena. Ji dabar itraukta I Unesco saugomu objektu sarasa. Dabar labai daug entuziastu apsiginklave lazdomis ir apsiave kalnu batais leidziasi i 84 myliu kelione siai sienai apeiti. Nors didioji jos dalis sugriuvusi, taciau juk galima spresti ir is poros belikusiu plytu apie tvoros, t.y. sienos didybe. Mes zinoma net minties neturejome slaistytis laukais palei sienos liekanas, todel nuvaziave i svarbiausia view point, tingiai pasivaiksciojome. Uzkopti ant tvoros visai nebuvo sunku. Sakyciau jos dydis buvo koks 1 metras, o likusieji tikriausiai sulindo i zeme. Tiesa mus tuojau pat nuo jos nuvijo National Trust darbuotojas, paiskindamas, kad visokie parazitai laipiotojai kaip tik ir yra priezastis, kodel belikusi siena tokia maza.

Anglija, Northumberland Pasigrozeje siuo istabiai didingu kuriniu teseme kelione.
Pakeliui teko sustoti ir pakeisti padanga.

Anglija, NorthumberlandKol bendrakeliaiviai sunkiai triuse, as uzsiminejau makrofografija.

Makrofotografija
High force krioklys

Demesio! Tai vienintelis mokamas krioklys su kuriuo iki siol teko susidurti. Mokestis, tik 1.5 svaro, bet vistiek – kas cia per lupikavimas? Uz naturalu gamtos kurini? Mano nuomone tai absurdu absurdas. Apmokestinti vandens telkini! Jei Islandijoje uz kiekviena kriokli tektu moketi, seniai butume susibankrutave, o sallies ekonominis lygis neregetai pakiles. Prie jo zinoma nugristi tvarkingi takeliai, bei pastatytos saugios sieneles. Teveliai patogiai gali pasiekti tiksla su mazyliais bei vezimeliais…Bet vistiek leiskite paklausti, kas cia per keista Anglijos mada visur gristi takelius, vielom tverti miskus bei ezerus, deti draudimus zengti ant zoles, listi i vandeni ir grybauti? Dabar iki pilnos laimes dar ir kriokli apmokestino. Truputi pabumbejusi noriu isreiksti susizavejima sia vandens pursklais trykstancia 21 metro kaskada. Bei leisti pasigrozeti fotografijomis.Tiek jau to tas vienas svaras… Gamta isties nuostabi kureja, o mena reikia kartais paremti.high force krioklys, Anglija

Northumberland – sveciuose pas Harry Potteri - 1 dalis

Per seserius gyvenimo Londone metus maniau pripratusi prie ivairiausiu netiketumu, nepatogumu, issukiu, staigmenu bei paskutines minutes planu. Vis delto, kai sestadieni 7 ryto i mano kambari atejo Auste ir paklause ar vaziuoju i Northumberland, mano galvoje kilo maisalyne. Savo uzsimiegojusiom smegenim bandziau suvokti: 1. Ar as vis dar sapnuoju? 2. Kas ir kur po velniu yra tas Northumberland? Bet kad jau mane prizadino ir nebeuzmigau per artimiausias pora minuciu, nutariau pagooglinti. Pamaciusi vaizdus is Harry Potter gyvenvietes, daugiau miegoti nebenorejau ir pradejau ruostis. Uzsimiegojusi Anzeliuke turejo dar idomesni pokalbi.
Veiksmas 7 a.m.. Anzeliuke miega, ieina Auste.
Auste: - Ka darom?
Angeliuke (issigandus ir uzsimiegojus): - Del ko? Kas vyksta?
Auste: - Kur vaziuojam?
Angeliuke: - Kada? Dabar? Nezinau…
Auste (nuliudusi): - Miegucio noriu…
Angeliuke: - Tai miegam, niekur nevaziuojam.
Auste (dar labiau nuliudusi): - Kodel nevaziuojam?
Po panasios izangos, galiausiai susikalbejo ir nutare vaziuoti i Northumberland, esanti siaures Anglijoje, besiribojanti su Skotija. Greit susiruose patraukeme su masina i Siaure. Oras buvo bjaurus. Tikrai tipiskai angliskai bjaurus, lynojo, salta, pute vejas ir pan. Susikroviau net savo guminius Wellington boots, jei tektu braidyt po pievas.

Holy Lindisfarne island

Musu pirmasis ir pats siauriausias tikslas buvo Holy Island (Sventoji sala). Kelione iki jos uztruko apie 6 valandas.

Anglija I sia sala veda kelias, kuris du kartus per diena uzliejamas, pakilus vandens lygiui juroje. Todel visur kabo ispejimai, ir lenteles su laikais, kada saugu atvykti ir isvykti is salos. Jei vaidinsite drasuoli ir ju nepaisysite, jums atsitiks taip kaip siems veikejams.
potvynis Todel mes pasiskubinome greitai apziureti sala ir isvykti pries prasidedant potvyniui. Ne kas buti uzlietam vidury kelio.
Anglija Dabar saloje gyvena apie 160 zmoniu. Ju pagrindiniai uzsiemimai yra zvejyba bei ledu, sumustiniu su krabais (salos delikatesas) ir namines uogienes turgavojimas. Viska pardavineja tiesiai is savo namu. Nors zinoma yra ir kaviniu, restoraneliu, bei viesbutuku. Viska reikia rasyti mazaja forma, taip pat ir isivaizduoti.
Anglija Pardavimo laikas priklauso nuo potvyniu ir atoslugiu, bei gyventoju nuotaikos. Kaip veliau suzinojau, yra netgi
Holy island garsinantis produktas. Tai midus, gaminamas St Aidan’s vynineje ir pardavinejamas visoje salyje.

Anglija Salos smulkieji verslininkai gali puikiai pelnytis is nespejusiu laiku isvykti desperatisku turistu. Nors zinant anglu biurokratiskuma jie isvyksta tiksliai pagal grafika, o tie kurie lieka, ten buna savo noru. Stai prasom atkreipti demesi i masinu aikstele.
Anglija Saloje yra maza pilaite ant kalnelio bei gi Lindisfarne vienuolyno liekanos (ne veltui ji vadinasi sventa sala).
Anglija Vienuolyna ikure Sv Aidanas – Airijos vienuolis. Sakyciau ideali vietove vienuolynui, izoliuota nuo civilizacijos, bet tam tikrom valandom pasiekiama atkakliu piligrimu. Ramybe vienuoliai galejo megautis neilgai. Nepraejus nei simtui metu nuo vienuolyno ikurdinimo, sala eme puldineti vikingai ir vienuoliams teko begti is ten kiek kojos nesa.

Anglija Pamaldieji extremo megejai gali pasekti senovini piligrimu kelia, brisdami per slapia smeli atoslugio metu. Kelias pazymetas stulpeliais bei boksteliais, kur uzstrige keliautojai gali issigelbeti nuo kylancio vandens. Vienas kitas bokstelis yra irengtas ir nepaisantiems ispejimu apie potvynius, nelaiku uztvindytiems ziopliams vairuotojams. Taigi kaip matome viskas atrodo gan saugu ir nuskesti nera lengva. Bet zinoma gaila sugadinto automobilio, jei jau nepasiseka ir tenka buti apsemtam.
Tiesa pilaite ant kalnelio buvo pastatyta 1550 metais is buvusio vienuolyno akmenu. Atseit gynybai nuo skotu, bet kad nelabai kas sia sala ir beuzpuole. Nebent avys, kuriu cia gausu.

Anglija Mes Holy island palikome paskutine minute, ir saugiai pasieke zemyna (t.y didesne sala) laukeme pakylancio vandens. Kaip ir pora desimciu tokiu paciu besisklaidanciu aplink smalsuoliu. Pasinaudoje proga dar nuziurejome berniukus ir masinas, bet visi jie buvo su antrosiomis pusemis.

Cia matomas vandens lygio progresas.

AnglijaTuriu pasakyti, kad tikrai labai idomu ir nepaprasta matyti panyranti asfalta. Vanduo kyla tiesiog akyse ir jautiesi tarsi kokio slapto ir svarbaus ivykio liudininkas.

Mano botai praversti labiau negalejo. Stai koks turiningas botu panaudojimas.
Anglija
Bamburgh castle

Labai ispudinga pilis, nuotraukose vis vaizduojama tokiu ir panasiu kampu.

Kurio mes deja neradome, todel nufotografavome stai tokiu kampu.

Anglija Primena visas nuotykines pasakas is vaikystes apie riterius, karalius, Robin Huda bei plesika Hocemploca. Taipogi zinoma ir siuolaikine pasaka – Harry Poterri. Iki pilnos laimes betruko virs pilies skraidancio drakono.

Salia yra mazas miestelis, su senoviniais nameliais, arbatinemis, suvenyrinemis bei pubais.

Anglija Viename is ju mes ir pavakarieniavome. Maistas buvo tradiciskai angliskai kaimiskas: Lazanija, avienos pyragas, lasisos kepsnys, bei kasmyriska astri aviena. Akivaizdi kulinariniu kulturu samplaika.

Pripilde pilvus, numalsine troskuli, beigi tape linksmesni, leidomes i nakvynes paieskas. Sitas reikalas pasirode sunkesnis nei tikejomes, taciau kantrybes, bei mobiliuju technologiju padedami, lokalizavome artimiausia hoteli, esanti New Castle. Jame beje vyko vestuves, ir siaip jis buvo naktinio gyvenimo sukuryje. Todel nelabai bepamiegojome.
Anglija