La Bota Tapas

Na stai pradejau skaityti restoranu kritiko ir taipogi zinovo knyga ‘Staltieses ritmu’. Gerbiamas autorius teigia, kad valgymas ir maitinimasis yra du skirtingi dalykai, lygiai taip pat kaip buti Gourmand (apsirijeliu) bei Guormet (ragautoju). Kai pagalvoji, tai tikrai nelengvas tu kritiku gyvenimas, nes kuo daugiau skanaus maisto isragauji, tuo daugiau maisto nebeitinka. Ak zinoma pamirsau, maista skaniu vadina tik neismaneliai. Tie kurie kazka nusimano vadina ji geru arba kokybisku… Vakar as buvau tikrai Gourmand-apsirijele, nes su musu ispanu kalbos grupe atsventeme Intermediate kurso pabaiga tapas restorane. Restoranas vadinasi La Bota, ir labai, betgi labai nustebino mazomis kainomis. Pasidaline tapas ir vyna sumokejome tik po 13 svaru, netgi iskaicius arbatpinigius. Labai megstu tapas ir ispaniska maista… Kaip smagu, kai kiekvienam uzsisakius ant stalo ima atsirasti vis daugiau ir daugiau mazu lekstuciu, kuriu turinio stebetinai uztenka visiems paragauti… Nezinau ar cia optine apgaule ar kas, nes jei kiekvienas uzsisakytumem individualiai po dvi lekstutes, maisto butu stebetinai mazai… Taciau kai imi ragauti is visi lekstuciu jo atrodo be galo daug… Netgi per daug… Mes nutareme, kad tai dalijimosi galia… Panasiai kaip Jezus is keliu zuvu pamaitino minia…
Ir siaip kas per idomi grupe ispanu mokytis susirinko… Vienas dirba BBC camera man, kita pharmaceuticals consultant ir ja nuolat siuncia I Colombia, dar yra theather costumes designer ir pan. Visi turejo papasakot idomiu istoriju… Pvz. Kaip narde su rykliais uzdaryti narve, kope I kilimanzara, per klaida nusipirko avies galva perpjauta per puse (nes kazkodel pagalvojo, kad ten baklazanas). Taigi vakariene buvo labai idomi ir baigesi tik 23.00 val.